ričardas tvaronas

Liepos ir rugpjūčio mėn. praūžę karščiai Lietuvoje didino ne tik elektros kainas, bet ir elektros suvartojimą verslo įmonėse – visuose sektoriuose elektros sąnaudos liepą vidutiniškai išaugo 9,2 proc. arba 8,92 mln. kWh, lyginant su birželio mėn. Didžiausias skirtumas pastebimas pastatų valdymo įmonėse – ypač prekybos ir pramogų bei verslo centruose. Lyginant skirtingus verslo sektorius, didžiausias suvartojimo pokytis buvo pastatų valdymo sektoriuje – jame elektros liepą suvartota 19,61 proc.

Prieš gerą pusmetį nuvilnijusi elektros krizė keitė verslo įmonių elgesį perkant elektrą laisvojoje rinkoje. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, pasirinkusių fiksuotos kainos sutartis, skaičius pasiekė 99,5 proc., o pasirašiusiųjų 3 metų ar ilgesnės trukmės sutartis – 70 proc. „Įvykiai rinkoje dar labiau sustiprino įmonių sprendimą rinktis saugesnius paketus.

Praėję metai elektros rinkai atnešė svarbių pokyčių. Vienas jų – Latvijos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“ biržos. Nors po šio įvykio buvo tikimasi elektros kainų pokyčių, viltys persikėlė į 2014-uosius. Kodėl šis įvykis nepasiteisino ir kuo pagrįsta bendra laisvoji Baltijos šalių rinka bei kaip ji veikia skirtingose kaimyninėse šalyse – išsamiai straipsnyje. „Laisvės“ pradžia Europos Sąjungoje (ES) elektros rinkos atsivėrimo procesas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

Praėjus metams nuo pilno laisvosios elektros rinkos atsivėrimo juridiniams asmenims, dažnai vis dar kyla klausimų, kas ji tokia, kaip ji veikia ir kas jos dalyviai. Informacijos trūkumą patvirtina ir atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, kad žinių apie rinką vis dar neužtenka 72 proc. verslininkų. Tad kaipgi iš tikrųjų veikia laisvoji elektros rinka ir kokia jos nauda – skaitykite straipsnyje.

Per metus nuo elektros energijos gamintojo „Latvenergo“ dukterinės mažmeninės elektros energijos pardavimo kompanijos „Elektrum“ Lietuvoje ir Estijoje veiklos pradžios 2012 metų rugsėjo 18 dieną, rinkos dalis Baltijos šalyse augo ir dabar siekia 34 proc. Tuo tarpu klientų skaičius per šį laikotarpį Lietuvoje padidėjo 3,75 karto. „Pilnai atsivėrus laisvajai rinkai regione, į ją įsiliejo naujų klientų segmentas.

Remiantis metine audito ir tvarumo ataskaita „Latvenergo“ Grupės apyvarta praėjusiais metais siekė 3,7 mlrd. litų ir buvo 10 proc. didesnė nei 2011 m. Grupės pelnas 2012 m. buvo 176 mln. litų, o parduotos elektros energijos kiekis mažmeninėje visoje Baltijos šalių rinkoje siekė 8,287 GWh ir tai sudarė 33 proc. rinkos. 13 proc. elektros buvo parduota Lietuvai ir 6 proc. Estijai per dukterines mažmeninės prekybos bendroves. „Elektrum Lietuva“ pardavė 1058 GWh ir šiuo metu užima 11 proc.

Tik 6,0 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų pakanka turimos informacijos apie laisvąją elektros rinką. Visi kiti norėtų informacijos įvairiais klausimais. Dauguma – 74,3 proc. – norėtų sužinoti apie lanksčios ir fiksuotos kainos pasirinkimo galimybes. Daugiau nei pusė verslininkų (58,5 proc.) informacijos apie laisvąją rinką tikisi sulaukti iš pačių tiekėjų, dar trečdalis – 35,2 proc. – iš valstybinių institucijų.

Pirkti elektrą laisvojoje rinkoje planuoja beveik kas antra smulki ir vidutinė verslo įmonė (43,1 proc.), o trečdalis (32 proc.) dar svarsto. Apsisprendimą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją lemia kaina – ją svarbiausiu kriterijumi laiko 96,3 proc. verslininkų. Tokius duomenis, likus beveik mėnesiui iki įstatymu numatyto termino pasirinkti tiekėją, atskleidė elektros prekybos kompanijos „Elektrum Lietuva" užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.