rethinking nothing

Geras žmogus – ne profesija. Taip buvo sakoma tais senais laikais, kažkur iki 1990-ųjų. Sakai „Geras žmogus“ – o balse girdėt užuojauta, gailestis... Geras žmogus – lyg vakar dienos šampanas, nusivadėjęs, be skonio, jo gerumas – lyg vakarykštės gėlės, apvytę ir nešviežios. Geras yra tas, kuris nesugeba nei muštis, nei bėgt. Toks žmogus nepakels rankos, bet ir neatliks Heraklio žygdarbių.... Kai valia nesugeba pasipriešinti galingai lemčiai, belieka atsiprašinėt impotentiška šypsena.