restauratoriai

Pajūrio miestelių muziejuose kaupiasi kalnai istorinių eksponatų, kuriais lankytojai negali pasigrožėti. Nėra kam šių daiktų restauruoti, tad eksponatai dulka saugyklose. Specialistai aiškina, jog naujus restauratorius į mažus pajūrio miestelius labai sunku prisikviesti. Alga tokius mokslus baigusių jaunuolių nemotyvuoja, o dažnas atsisako ir dėl to, kad nemato, kur galės praleisti laisvalaikį.

 Senesnė nei 110 metų knyga, patekusi į Šiaulių ,,Aušros‘‘ muziejaus restauratorių rankas, atrodė tikrai prastai. Jie sako, jog mažai trūko, kad nuo vartymo knyga būtų visai sudūlėjusi.   ,,Buvo apgailėtinos būklės. Buvo labai suplyšusi, popierius sutrupėjęs, blokas iširęs, daug atskirų lapų. Ją reikėjo skubiai restauruoti. Būtų sunykusi“, - tvirtina ,,Aušros‘‘ muziejaus restauravimo centro vadovė Vita Andrulienė.

Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio, plačiau žinoma kaip Bernardinų, bažnyčia šiomis dienomis labai pradžiugino joje dirbančius restauratorius ir dailės istorikus. Centrinėje šventovės navoje polichrominių tyrimų metu restauratorius Vytautas Raila aptiko ne tik unikalią renesansinę sienų tapybą, bet ir jos sukūrimo datą – 1578 metus. Manoma, kad šalia yra ir šio kūrinio autoriaus signatūra. Aiškiai įskaitoma tik viena jo dalis – Jan. Antrąją šiuo metu bando iššifruoti specialistai.

2010 m. vasario 18 d., 14 val., Užutrakio rūmuose pristatoma pirmoji restauruota reprezentacinė salė – Liudviko XVI stiliumi dekoruotas rūmų valgomasis. Salės restauravimas buvo patikėtas jungtinei Lietuvos ir Lenkijos restauratorių grupei, kuri darbą pradėjo dar 2008 m. vasarą. Atlikusi išsamius tinko ir polichrominius tyrimus bei įvertinusi tarybinio laikotarpio deformacijos mastus, restauratorių komanda sudarė ir ištobulino tinkamą restauravimo metodiką.