religinė bendruomenė

Į Vilnių šią savaitę vadovauti Lietuvoje steigiamam Konstantinopolio patriarchato egzarchatui atvykęs dvasininkas iš Estijos Justinusas Kiviloo sako, jog šiuo metu jo svarbiausias darbas – baigti oficialiai įregistruoti religinę bendruomenę, kad ji pradėtų veikti kaip juridinis asmuo. Tą padaręs Konstantinopolio stačiatikių vadovas pradės kelionę per Lietuvą susitikti su bendruomenėmis – jų kol kas yra dešimt. Šeštadienį katalikų Šv.

Seime registruotos pataisos, kurios leistų teismo sprendimu išregistruoti ar likviduoti religinę bendruomenę ar bendriją, jei tai būtina dėl saugumo, viešosios tvarkos ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos plačiau reglamentuoja religinių bendruomenių registravimą, reorganizavimą bei likvidavimą, numatant galimybę tai padaryti teismo sprendimu.

Ukraina įves apribojimų šalies religinėms organizacijoms, palaikančioms ryšius su Rusija, ketvirtadienį savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba nurodė vyriausybei pasiūlyti [parlamentui] įstatymo projektą dėl religinių organizacijų, palaikančių ryšius su įtakos centrais Rusijoje, veiklos Ukrainoje uždraudimo“, – sakė V. Zelenskis.

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ kreipėsi į Europos Tarybos (ET) ministrų komitetą, prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo vykdymo priežiūrą, kai Seimas praėjusią savaitę nesutiko jai suteikti pripažinimo. „Parlamentas svarstymo stadijoje atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir grąžino jį tobulinti iniciatoriui parlamento Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama.

Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija. Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi.

Janina patyrė skaudžią netektį – mirė jos mama, tačiau tai nebuvo vienintelis likimo smūgis. Mamos paliktas turtas išskyrė ir supykdė ją su seserimi, todėl moteris nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalba“. Moteris po mirties dviem dukroms turto paliko nedaug – mažą butą, kurio dabar jos nesugeba pasidalinti. Janina nori, kad sesuo savo dalį padovanotų jai, kad ji tame bute galėtų ramiai leisti senatvę.  Senjorė taip pat pridūrė, kad sesuo jos nevengia piktai pašiepti.

Šį rudenį viena religinė bendruomenė Vilniuje ketina surengti  šventę, pavadintą skambiu „Vilties festivalio“ vardu. Kaip skelbia renginio organizatoriai, jame ketina dalyvauti gausus būrys atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio. Tarp jų – „jungtinis bažnyčių 400 balsų choras, Lietuvos kariuomenės orkestras (vad. kpt.

Vakar Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Pergalė pasiekta, bet kova tik prasideda, mat dar nė nepriimtas įstatymas bendruomenių narius pavertė priešais. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad Seimo priimtas įstatymas žydų bendruomenę tenkina tik iš dalies.

Nemenkus žemės plotus prieš karą valdžiusioms tradicinėms religinėms bendruomenėms atsirado vilties atgauti nacionalizuotą turtą. Vyriausybės ir Bažnyčios darbo grupė sutarė, kad užbaigus žemės grąžinimo piliečiams procesą pajudės ir nuo sovietinės okupacijos nukentėjusių tikinčiuosius vienijančių bendruomenių turtiniai klausimai. Laukti liko nedaug Dvidešimt nepriklausomybės metų iš aukų gyvenusiai Bažnyčiai kadaise turėto turto beliko laukti visai nedaug.