rasa taučiūtė

Sekti Lietuvos baleto meno raidą pagal iš anksto skelbiamas mėnesio afišas su atlikėjų pavardėmis nėra taip patikima: sausio 15 d. „Gulbių ežere“ vietoj skelbtosios Nailios Adigamovos svarbiausiąjį vaidmenį atliko Ansatasija Čumakova. Suprantama – žiema, plikledis, ir gulbės gali paslysti ar išsinarinti sparnelį.

Praėjusį sekmadienį (03.07) Nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodomas L. A. Minkaus “Don Kichotas”. Šis baletas kupinas gyvenimo džiaugsmo, jaunystės žavesio, bet po nerūpestingumo ir komiškų nuotykių skraiste slepiasi sudėtingos partijos, kurių įveikimas byloja apie baleto šokėjų meninę, techninę, artistinę brandą. Pagrindines partijas - Kitri ir Bazilį - vėl šoko japonų solistai: Miki Hamanaka ir Takasi Aoki. Šie smulkaus sudėjimo šokėjai labai tinka vienas kitam.

Ketvirtadienį (01.08) Lietuvos baleto trupė šoko populiarų graikų kompozitoriaus Mikio Theodorakio baletą “Graikas Zorba”, kurį prieš keletą metų Vilniuje pastatė choreografas Lorca Massine’as. Į šį spektaklį renkasi kitokia publika, nei įprastai. Galbūt todėl, kad jis pastatytas prieš penkiolika metų ir pasauliui žinomas toks, koks yra. O gal todėl, tai kad nėra orientyras, į kurį reikėtų lygiuotis Lietuvos kūrėjams.

Praėjusį birželio mėnesį iš “Vilniaus festivalio” perėmusi Mindaugo Urbaičio baletą “Acid City” ir taip užkimšusi 2002 metų premjerinio repertuaro skylę, Lietuvos nacionalinė baleto trupė 2003 metų premjerą suskubo parodyti jau vasarį ir dabar galės kurį laiką atsikvėpti - juo labiau kad planuojama kelis mėnesius truksianti Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija.

1994 metų pabaigoje, kai didysis Rusijos ir pasaulio šokėjas Vladimiras Vasiljevas Vilniuje pristatė Liudwigo Mikaus baleto “Don Kichotas” premjerą, pagrindines partijas šiame spektaklyje buvo paruošusios net penkios artistų poros. Šiandien pagrindinių šio nuotaikingo spektaklio veikėjų gretos gerokai retesnės. Vieni išėjo į pensiją, kiti išvyko, treti susirgo, ketvirti dėl nežinomų priežasčių tapo diskvalifikuoti.