rail balticos

Ilgai laukę norintieji į Lenkiją važiuoti traukiniu turės dar palaukti. Turėjęs startuoti pavasarį maršrutas nukeltas į vasarą, o darbams užbaigti Lietuva iš Europos Sąjungos prašys dar pusantro šimto milijonų eurų. Jau aišku, kiek kainuos bilietas į Lenkiją ir kiek truks kelionė. Visgi niekas nežino, ar maršrutas suvilios keliautojus, ypač, kai galima rasti pigių lėktuvų skrydžių. Skeptikai projektą mala į miltus, o Susisiekimo ministerija tikina, kad maršrutas gyvybiškai reikalingas.

Pramonės suklestėjimą su europine „Rail Balticos“ geležinkelio vėže, sujungsiančia šešis Europos didmiesčius, siejančiam Panevėžiui gresia likti prie suskilusios geldos. Greitieji traukiniai, lekiantys 240 km per valandą greičiu, Aukštaitijos sostinėje gali stabtelėti tik paimti po Europą besižvalgančių turistų saujelės. O verslo traukos centru Panevėžį turintis paversti regioninis krovinių vežimo terminalas virsta utopija.

Karščiams nesitraukiant Ispanijoje populiariosios siestos idėja darosi vis aktualesnė ir Lietuvoje. Deja, mūsų šalyje kelių valandų pertrauka per pačią kaitrą neįmanoma nei teisiškai, nei morališkai. Net kepinant 37-ių laipsnių karščiui asfaltą Ramygalos g. liejantys kelininkai nuo kaitros ginasi per dieną išgerdami bent po penkis litrus vandens ir įmonės duotais apsauginiais kremais nuo saulės. U.Mikaliūno nuotr.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba Į Lietuvą atvykęs Europos Komisijos (EK) atstovas domėjosi, kaip vyksta projektas, turintis sujungti Vakarų Europą ir Baltijos šalis, tebenaudojančias sovietinį geležinkelį. Briuselio pareigūnas pareiškė, kad kai kurie Lietuvos siūlymai projektą tik lėtina. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas sako, kad reikia sulaukti projekte dalyvaujančių šalių sprendimo, o tik po to komentuoti.

Vilniuje antrą dieną vyksta Europos geležinkelių inžinierių asociacijos ir Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos konferencija, skirta europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ techniniams klausimams spręsti.