radio svoboda

Apie didžiausią Antrojo pasaulinio karo, o ir visos žmonijos istorijos, tankų mūšį ginčai netyla ir šiais laikais. Sovietinės istorijos atstovai tokiu vadina Prochorovkos mūšį, kuris laikomas lūžio momentu kare, kuomet sovietams pavyko atremti vokiečių puolimą ir patiems pereiti į puolimą. Tačiau dar didesnio masto tankų susidūrimas vyko keleriais metais anksčiau ir jis dažnai sulaukia nepelnytai mažai dėmesio.

Kim Jong Unas balandžio 24-ąją pirmą sykį žengė ant Rusijos žemės. Buvo pasirinktas nuo Europinės šios šalies dalies nutolęs Vladivostokas. Tačiau vietos gyventojai džiūgauja ir sako, kad Kimas galėtų dažniau atvažiuoti. Pasirodo, miesto administracija metė milžiniškas pajėgas „sutvarkyti miestą“. Buvo ne tik lopomos skylės gatvėse ir dažomi aptrupėję pastatai, bet ir surinktos šiukšlės, prisodinta medelių, sutvarkytos kapinės, darželiai ir mokyklos.

Mokslininkai paneigė teiginius, nuskambėjusius filme „Blokados kraujas. Genetika“, skirtame paminėti Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) blokados 75-metį, skelbiama „newsru.com“. Filme be kitų dalykų yra kalbama apie tai, kad blokadą išgyvenę žmonės savo vaikams „suteikė ypatingus, dėl daugybinių nepriteklių mutavusius genus“. Tarp šiuos genus paveldėjusių asmenų filme yra minimas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, besiruošiantis šių metų prezidento rinkimų procesui.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, Ukrainos misijos prie NATO vadovas Vadimas Pristaika pareiškė, kad Kijevas turi teisę gauti iš užsienio letalinės ginkluotės ir ją naudoti gindamas šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą. „Mums nepakanka ginklų, kad kompensuotume tą kiekį tankų ir šarvuotųjų mašinų, kuriomis Rusija prikimšo ir toliau kemša mūsų teritorijas. Būtent todėl prašome suteikti mums galimybę sustabdyti agresiją. Žinau, kad Rusijos reakcija į tai yra nervinga.

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

Dabartinę protestų bangą Baltarusijoje išprovokavo prezidento dekretas nr. 3 (taip vadinamas „veltėdžių dekretas“), įpareigojantis visus Baltarusijos gyventojus, oficialiai neįsidarbinusius per 183 kalendorines dienas, sumokėti biudžetui 360 Baltarusijos rublių (apie 190 eurų) „baudą“. „Veltėdžių mokesčio“ nepopuliarumas abejonių nekėlė, tačiau nė vienas politologas net ir sapnuose neregėjo, kad šis dekretas gali privesti prie kokių nors platesnio masto protestų Baltarusijoje, rašoma lb.ua.

Rusijoje iš vienos mokyklos į kitą važinėja ir vaikams „paskaitas skaito“ vienas asmuo, Ivanas Agulovas, nuo kurio kalbų tėvams šiaušiasi plaukai, o vaikai vėliau naktimis negali miegoti. Šalies mokslo įstaigų atstovai dorai net ir negali paaiškinti, kodėl šis asmuo užsiima vaikų auklėjimu mokyklose, tačiau tvirtina, kad leidimą tam jis turi.

Teigiama, kad prieš valdžią aktyviai agitavęs Vladas Kolesnikovas gruodžio 25-ąją nusižudė. Policija leidiniui „Radio Svoboda“ pranešė, kad atvykę medikai jau negalėjo niekuo padėti. Jaunuolio iš Podolsko vardas tapo plačiai žinomas, kai žiniasklaida 2015-ųjų birželį plačiai nušvietė jo palaikymą Ukrainai. Tuomet jis į mokymosi įstaigą atėjo su marškinėliais ant kurių buvo užrašas „Grąžinti Krymą!“, o taip pat iškabino Podolske, kur jis mokėsi, antikarinį transparantą.

Rusų finansų analitikas Stepanas Demura, skirtingai nuo daugelių šios šalies ekspertų, perspėjo apie šalį užgriūsiančią ekonomikos griūtį, naftos kainų ir rublio vertės kritimą. Dabar jis teigia, kad šalyje dėl iššvaistytų atsargų pribrendo revoliucinė situacija, tačiau „spalvotos revoliucijos“ nebus, o nusimato kruvini įvykiai. Kol kas – rublis ir toliau kris, pateikia eksperto prognozes „Radio Svoboda“. Ekonomistas skeptiškai vertino galimą Rusijos verslo elito priešpriešą Kremliui savivalei.