psichologinė būsena

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, nerimo nuotaikos tvyro ir Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras ramina – anot jo, pratybų metu užpuolimo grėsmė mūsų šaliai yra maža, nes Rusija didžiąją dalį savo karinių pajėgumų yra sutelkusi Ukrainoje. Pranešama, kad provokacijų tikimybė išlieka ir prieš, ir po pratybų, kurios, kaip skelbiama, vyks rugsėjo 12–16 dienomis Baltarusijos teritorijoje.

Panikos priepuolis – šiais laikais gana dažnai girdima sąvoka, apibūdinanti staigius ir intensyvius baimės ar diskomforto epizodus, kurių metu gali pasireikšti tokie nemalonūs simptomai kaip pagreitėjęs širdies ritmas, dusulys, prakaitavimas ar drebulys. Visi šie simptomai yra gerai pažįstami komunikacijos ekspertei Gintarei Rožėnei, kuri pirmąjį savo panikos priepuolį patyrė dar prieš 30 metų. „Pirmą kartą panikos priepuolis mane ištiko, kai man buvo 12 metų.

Lapkričio 1 d. Lietuvą apskriejo žinia apie spalio paskutinę dieną dingusią 36 metų psichologę Liną Velykytę. Apie jos dingimą socialiniuose tinkluose pranešė artimieji. Nors įvykio aplinkybės kol kas nėra aiškios ir klausimų vis dar daugiau nei atsakymų, kyla įvairių versijų, kas galėjo nutikti.

Kai kurie žmonės stengiasi, kad kiekviena laisvalaikio valanda būtų tobula, o kiti visai nemėgsta turėti laisvo laiko. Ar pamiršome, kaip mėgautis laisvalaikiu? Laisvalaikis yra prizas, tiesa? Mes sunkiai dirbame, todėl norime pailsėti, laukiame laisvadienių, manydami, kad kuo daugiau laisvo laiko turėsime, tuo geresnis bus gyvenimas. Mėgautis tuo laiku arba mėgautis tuo trokštamu galutiniu tikslu turėtų būti natūralu, rašo BBC.

Kaip išsaugoti sveikatą ir aktyvumą? Kokios priežastys turi įtakos mūsų savijautai? Kaip išsigydyti, jeigu negalavimo priežastys psichologinės? Šiuos klausimus užduoda žmonės, turintys rimtų sveikatos sutrikimų. Ryšys abipusis Kūnas ir siela tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką mūsų nuotaikai, pavyzdžiui, lėtinės arba sunkios ligos gali įstumti žmogų į depresiją. Bet yra ir atgalinis ryšys: žmogaus psichologija daro įtaką jo savijautai ir sveikatai.