propoganda

Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos (ES), įvestomis sankcijomis Rusijai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Šį sprendimą Rusija laiko blokada, tad Lietuva jau sulaukė Rusijos grasinimų. Verslo atstovai ir ekonomistai tikina, kad nutraukėme beveik visus ekonominius ryšius su Rusija, tad nuostolių dėl Kaliningrado nepatirsime. Tačiau įspėja, kad Rusija bandys kenkti tomis priemonėmis, kurios jai liko, atjungs nuo elektros tinklo.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje emocijos tiek užkaito, kad valdžia jau prašo žmonių nepradėti raganų medžioklės – nepuldinėti eilinių rusų ir baltarusių. Kai kurios parduotuvės suskubo paskelbti, kad neaptarnaus Rusijos piliečių, o sunkvežimių vairuotojai pradėjo talžyti vieni kitus – kai kurie net atsidūrė ligoninėse. Teisėsauga primena, kad už visa tai gresia baudžiamoji atsakomybė – prokuratūra jau pradėjo tyrimą dėl atlikėjo Egidijaus Dragūno-Selo kalbų.

Tūkstančiai lietuvių prisijungė prie kovos su Rusijos agresija. Tiesa, jie tai daro internetiniame fronte, kur bando atsverti Rusijos propagandą ir cenzūrą. Lietuviai padeda rusams praregėti – suvokti, kad Ukrainoje vyksta karas: palieka tūkstančius komentarų socialinių tinklų paskyrose, atsiliepimų skiltyse, kelia iliustracijas su rusų kariais, sužeistais vaikais ir sugriautais daugiabučiais.

Ukrainos krizė padalijo Lietuvą. Pasienio gyventojai Vilkaviškio rajone sako, kad ginkluotą konfliktą išprovokuoti bando nepasotinama Rusija, o Šalčininkai – priešingai, esą dėl visko kaltina Vakarus ir Putiną laiko gelbėtoju. Propagandos analitikai sako, kad pastaruoju metu itin išaugo dezinformacijos srautai. Tačiau politologai pabrėžia, kad dėl tokio ideologinio skirtumo iš dalies kalta ir pati Lietuva. Ženklas lietuvių ir lenkų kalbomis sveikina visus, atvykstančius į Šalčininkus.

Minint buvusio Šiaurės Korėjos vadovo mirties metines, gyventojams ištisas 11 dienų uždrausta juoktis, linksmintis, tuoktis ar net minėti savo gimtadienius. Šiaurės Korejiečiai pasakoja, kad nepaklusę rizikuoja būti suimti ar net dingti. Šiaurės Korėjos propagandos kadrai, kuriuose dabartinis šalies lyderis Kim Jong Unas pradeda visuotinį gedulą, skirtą paminėti 10-tąsias savo tėvo mirties metines.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina Vakarams ekonominėmis sankcijomis. Kerštą režimas žada nedelsiant. Atsakant į ketvirtadienį oficialiai paskelbtą jau penktą ES sankcijų paketą, režimas ne tik pats žada sankcijas, bet ir paviešino propagandinę knygą apie Lietuvos ir Lenkijos nusikaltimus prieš pabėgėlius, kur mūsų pareigūnus ir valdžią lygina su fašistais.

Rusijos tęsiasi represijos prieš šalies opoziciją. Maskvos teismas planuoja skirti namų areštą Aleksėjaus Navalno broliui ir šią savaitę sulaikytiems Rusijos opozicijos nariams. Tačiau kenčia ir paprasti šalies gyventojai. Siekiant juos įbauginti nedalyvauti šį savaitgalį rengiamuose naujuose protestuose, Kremlius grasina griežtomis bausmėmis.

Kol Vakarų pasaulio valstybės bando susidoroti su koronaviruso pandemijos krize, į jas nusitaikė ir kibernetinių išpuolių rengėjai. Didžiules atakas, siejamas su Rusijos programišiais, patyrė įvairios JAV įstaigos, o nuošalyje šio kibernetinio karo nelieka ir Lietuva. Praėjusią savaitę mūsų šalies institucijos patyrė didžiulį išpuolį, kurį lydėjo ir nemaža dozė melagingų pranešimų. Ko gero, daugelis pastebėjote, kad pirmadienį reikalai internete klostėsi ne taip, kaip įprastai.

Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto mokslininkai neseniai išleido kolektyvinę monografiją „Medijos, žiniasklaida, tradicijos, žurnalistikos ir tinklaveikos visuomenėje“. Viename jos skyrių pasakojama apie naują terminą žiniasklaidoje – baltąją propagandą. Apie tai – pokalbyje su vienu iš kolektyvinės monografijos autorių, humanitarinių mokslų daktaru Mantu Martišiumi.