progresyvumas

Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje įsivyrauja nauja tendencija – mažos bendrovės, ieškančios patalpų biurams, vis dažniau kraustosi į loftus, pastebi nekilnojamojo turto ekspertas, agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Pasak M. Čiulados, šią tendenciją lemia įmonių, ypač susijusių su kūryba, noras pademonstruoti savo progresyvumą ir modernumą. Jam pritaria architektė J. Liubartaitė, kaip ypatingą loftų pranašumą išskirianti jų plačias transformacijos galimybes.

Lietuvos finansų ministras pareiškė, kad Lietuvoje galima siekti didesnio mokesčių progresyvumo. Anot jo, tai galima pasiekti, pavyzdžiui, tiek didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, tiek ir mažinant juos mažiau gaunantiems. „Mes supratome, kad vienas iš dalykų, kuriuos reikėtų keisti, matyt, kad reikėtų numatyti darbo apmokestinimo srityje šiek tiek didesnius mokesčius. Mes galėtume įsivaizduoti ateityje perėjimą prie labiau progresinių mokesčių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos ekspertai pateikė savo įžvalgas ir pasiūlymus, kaip koreguoti Lietuvos mokesčių sistemą. Kaip ir anksčiau, TVF atkreipė dėmesį į Lietuvos mokesčių sistemos ydas. Anot ekspertų, Lietuvos biudžetas yra pernelyg priklausomas nuo vartojimo mokesčių ir mokesčių, gaunamų apmokestinant darbo jėgą. Turtui taikomi mokesčiai lieka nuošalyje. 42 proc. visų mokestinių pajamų biudžetas gauna iš vartojimo mokesčių. ES vidurkis šiuo atžvilgiu siekia tik 29 proc.