profsąjungos

Trys pareigūnų profesinės sąjungos kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą Rustamą Liubajevą, prašydamos išsamesnės informacijos dėl buvusio tarnybos vado pavaduotojo Vido Mačaičio pažeminimo pareigose, mat profesinėms sąjungoms kilo įtarimas, kad pavaduotojas galėjo būti pažemintas vien dėl išsakytos konstruktyvios kritikos A. Bilotaitės komandos nariui.

Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia. Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir  profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Vyriausybei ketinant minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet didinti nuo 642 iki 730 eurų, profsąjungų atstovai sveikina tokį sprendimą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau. Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.

Minint Tarptautinę darbo dieną profsąjungos Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų šeštadienį surengė pikniką.   Šalia iškabintuose plakatuose buvo skelbiami tekstai, kodėl į profsąjungų renginį negali ateiti įvairių profesijų žmonės, pavyzdžiui, balerina nepasirodė, nes jai reikia išvežioti maistą, troleibuso vairuotoja nespėja, kadangi po darbo dar reikia užtrukti dezinfekuojant vairuotą troleibusą, o valytojas – kad gavo sutvarkyti papildomą plotą.

Verslininkai antrojo karantino metu jau atleidžia darbuotojus, kai kuriems nemoka atlyginimų, reikalauja savo noru išeiti iš darbo. Apie sudėtingą finansinę situaciją prabyla ne tik paslaugų, maitinimo sektorius, bet ir pramonininkai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad piniginės paramos reikės daugiau kaip 60 tūkstančių įmonių. Tiesa, pinigai verslininkus galėtų pasiekti tik kitų metų sausį, mat valstybės pagalbą dar reikia suderinti su Europos Komisija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) penktadienį atnaujino kolektyvinę sutartį su dalimi profesinių sąjungų, tačiau galutinius jos punktus gruodį su švietimiečiais derins jau kita Vyriausybė.