privačios gydymo įstaigos

Seimo sveikatos reikalų komitetui susirinkus aptarti privataus sektoriaus galimybes ir iššūkius įsitraukti į COVID-19 pandemijos valdymą, pačios įstaigos negailėjo priekaištų atsakingoms institucijoms. Daug neaiškumų joms kelia tiek vakcinavimo proceso, vakcinų transportavimo, tiek paslaugų apmokėjimo klausimai. Negana to, dalis įstaigų pandemijos metų atsidūrė tarp girnų – turėjo rinktis, ar stabdant veiklą deleguoti gydytojus dirbi su Covid-19, ar tęsti planinių pacientų priežiūrą.

Planines sveikatos paslaugas atnaujina ir privačios gydymo įstaigos. Jos pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiandien – pacientų saugumas, tačiau kartu neslepia, kad įgyvendinant naujus reikalavimus kyla ir nemažai iššūkių, o dalis paslaugų atrodys kitaip ilgą laiką. Jau nuo praėjusio pirmadienio po truputį atnaujinanti dėl karantino laikinai apribotų planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą paskelbė ne viena privati gydymo įstaiga.

Paviešinamos istorijos apie tai, kaip taloną pas gydytoją pacientai gauna ne tik po kelių mėnesių, bet net ir dvejų metų, tik dar kartą apnuogina didžiules šalies sveikatos sistemos ydas. Nors teisę į nemokamą gydymą garantuoja Lietuvos Konstitucija, dėl didelių eilių valstybinėse gydymo įstaigose pacientas laiku reikiamos pagalbos gali ir nesulaukti.

Įprastai norėdami gauti paslaugas „čia ir dabar“, daugelis skuba į privačią gydymo įstaigą. Nors dėl to paprastai tenka plačiau atverti piniginę, pacientų atstovai įspėja apie nutylimą kai kurių privatininkų piktnaudžiavimą. Šie, imdami papildomas priemokas už valstybės apmokamas paslaugas, klaidina pacientus.

Per pastaruosius kelerius metus pastebėta, kad privačiose įstaigose randama daugiau pažeidimų, nei valstybės ar savivaldybių. Ypač tai pasakytina nustatant medicinos normų pažeidimus: privačiose įstaigose rasti pažeidimai beveik pusėje tirtų atvejų, o valstybės ir savivaldybių – trečdalyje. Tokias tyrimo išvadas pateikia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba), nuolat atliekanti planinius ir neplaninius įstaigų tikrinimus.

Anot medikų, valstybės skiriamų pinigų dantų gydymui – katastrofiškai trūksta. Skaičiuojama, jog metinė bazinė odontologinės priežiūros kaina, kurią skiria valstybė gydymo įstaigoms, vienam vaikui iki 18 metų amžiaus yra 12,83 eurų. Tuo tarpu suaugusiam mokesčių mokėtojui valstybės finansuojama suma siekia 10,33 eurų. Valstybinėse įstaigose gydymas mokesčių mokėtojams yra nemokamas. Tačiau medikų bendruomenę ši informacija spaudžia į kampą.