prekybininkas

Seime galutinai žlugo idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes. Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko balsuoti už socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės siūlymą parduotuvėms uždrausti dirbti per šešias svarbiausias metų šventes - sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmas Kalėdų ir Velykų dienas.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms pasaulinėje pieno produktų rinkoje, praėję metai buvo sėkmingi tiek pieno gamintojams, tiek ir perdirbėjams. Šiandien žemdirbiams vis didesnį nerimą kelia mažėjančios pieno supirkimo kainos, kai, tuo tarpu, parduotuvėse pieno produktų kainos lieka nepakitusios. Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinko visos grandinės „nuo lauko iki prekystalio“ atstovai – pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai.

Daugėjant ženklų, kad Lietuvai eurą įsivesti pavyks, dalis šalies prekybininkų dairosi nežinodami ko tikėtis. Kaip pastebi bendrovės RASO, šalyje platinančios kasos aparatus, atstovai, daugiausia problemų gali kilti pereinamuoju laikotarpiu, kai prekybininkai vienu metu turės priimti ir litus, ir eurus. Padėtį sunkina ir tai, kad valdžios atstovai vis dar nėra pateikę oficialių reikalavimų kasos aparatams.

Vida Tavorienė / valstietis.lt Keturi po visą Lietuvą išplitę didieji prekybos tinklai savo galia naudojasi ir pirkėjams vilioti, ir tiekėjams spausti. Mažmeninės prekybos tinklai ėmė taikyti skaidresnę jų daromų prekių kainų nuolaidų apskaičiavimo tiekėjams sistemą, tačiau apie santykių su prekybininkais pagerėjimą kalba tik nedaugelis tiekėjų. Dauguma jų tvirtina, kad padėtis nesikeičia.

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vasario mėnesį išliko tokia pati kaip ir sausį bei praėjusių metų vasarį - 14,8 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Elektros paklausa Lietuvoje buvo 3 proc. mažesnė nei sausio mėnesį. Dėl 5 laipsniais aukštesnės nei įprasta vidutinės oro temperatūros vasario mėnesį elektros paklausa šiek tiek mažėjo visoje Šiaurės Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Užrašas „akcija“ parduotuvės vitrinoje – dvigubai padidėjęs pirkėjų srautas. Ant prekės užklijuotas lipdukas „garantija“ – dar tiek pat daugiau prekių parduota. Dešimt tokių pat prekių lentynoje – pirks vos vienas kitas, paliktos vos trys – prisireiks visiems.

Prekybos centrų plotais vienam gyventojui garsėjantys Šiauliai turės naują rinkos žaidėją. Dėl Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ ketinama keisti miesto didžiųjų prekybos centrų išdėstymo ir plėtros schemą. Projektavimo darbus finansuoti pažadėjo pats „Lidl“. Esami prekybininkai įsitikinę – naujam konkurentui įsitvirtinti bus sunku. Schema gyvuoja nuo 2001 metų Šiaulių miesto savivaldybė gavo UAB „Lidl“ prašymą keisti miesto bendrojo didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemą.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Siekdami neįkliūti prekybininkai kontrabanda kruopščiai saugo patikimų klientų ratą, naudoja slaptažodžius, kartais net įsirengia stebėjimo kameras. Net ir pagauti, pasak policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio, jie lieka nenubausti: baudų nemoka, tačiau toliau gauna valstybės socialinę paramą. Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma lietuvių linkę toleruoti nelegalią prekybą, visuomeninė iniciatyva „beseselio.

Išmaniųjų telefonų, interneto prekybos ir skaitmeninės informacijos amžiuje, tapo kur kas lengviau stebėti vartotojus. Tad prekybininkai pasitelkia įvairius gudrius būdus, kuriais surinkę informaciją, sprendžia, kaip išdėlioti produktus ar kur reklamuotis, rašo businessinsider.com. Kol daugelis vartotojų nė nenutuokia esą stebimi, įvairios grupės jau protestuoja prieš tokį informacijos rinkimą, mat laiko tai privatumo pažeidimu.