prekyba

Neseniai bendrovės „Maxima LT“ sostinėje pradėta maisto prekyba internetu viršija optimistiškiausias prognozes. Ir tai ne reklaminis triukas - nuvykę į prekybos centrą „Akropolis“, iš kur po Vilnių išvežiojami elektroniniu paštu www.e-maxima.lt padaryti užsakymai, „Respublikos“ žurnalistai savo akimis matė juos vos spėjančius vykdyti prekybos centro darbuotojus. Kad naujovė iškart tapo populiari, tvirtino ir patys „Akropolio“ darbuotojai.

Atspėti, ką šiemet pirkėjai norės įsigyti beveik tas pats, kas laimėti loterijoje. Tradicinė Kaziuko mugė Lietuvoje kiekvienais metais į miestų gatves ir aikštes sutraukia vis daugiau smalsuolių ir savo amatus norinčių parodyti meistrų. Panašu, kad kasmet kovo pradžioje vykstanti šventė yra ne tik etnologų siekis puoselėti šventės tradiciją, bet ir galimybė užsidirbti amatininkams.

Verslininkai neslepia, kad vis populiarėjančiai Šv. Valentino dienai ruošiasi iš anksto. Šiemet jie žada įvairesnių prekių, nuolaidų ir siurprizų, tačiau didelių pelnų sako nesitikintys. Manoma, kad išlaidauti vis dar nelinkę gyventojai piniginių praverti neskubės ir šiemet. Pastarąjį dešimtmetį Šv. Valentino dienos šventė Lietuvoje įgavo didelį mastą. Anot statistikų, ją švenčia apie 50 proc. šalies gyventojų.

Nepaisant krentančių pardavimų, Lenkija vis dar yra didžiausia degtinės gamintoja ir vartotoja Europos Sąjungoje. Lenkijos rinkoje veikia 136 alkoholio gamintojai ir 265 alkoholinių gėrimų platintojai. Kasmet šalyje pagaminama 3,2 mln. hektolitrų alkoholinių gėrimų, o 85 proc. šios produkcijos sudaro degtinė. Alkoholinių gėrimų rinka Lenkijoje vertinama 3,4 mlrd. eurų, remdamasis naujienų agentūra PAP praneša naujienų portalas thenews.pl.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, tiekdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo.

Turime pasaulyje bene greičiausią internetą, tačiau elektroninės parduotuvės į lietuvių kišenes beldžiasi labai sunkiai. Pastaruoju metu elektroninės parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus. Daugeliui atrodo, kad tokiai veiklai reikia minimalių investicijų ir galima išlaikyti žemą kainų lygį, tačiau ir tradicinių, ir elektroninių mažmeninės prekybos parduotuvių atstovai su tuo linkę nesutikti. Be to, pirmieji beda pirštu į saugumo ir garantinio aptarnavimo problemas.

Pasaulyje pirmaujančios technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, pagal bendrą Baltijos šalių rinkų augimą regione, Lietuva atsilieka, tačiau informacinių technologijų (IT) rinka mūsų šalyje 2010 m. augo sparčiausiai. Pernai Lietuvoje IT prekių parduota 27,6 proc. daugiau nei 2009 m. Latvijoje ir Estijoje IT pardavimai augo atitinkamai – 13,5 proc. ir 11,5 proc.

Opozicinių partijų lyderiai ir opozicijos parlamentarai dalyvauja prie Seimo vykstančiame smulkiųjų prekiautojų mitinge, kuriame protestuojama prieš valdžios sprendimą įvesti kasos aparatus turguose. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė palaikąs mitinguotojų reikalavimus. „Šiandien tikrai palaikau, nes tokiu sunkiu laikotarpiu, esant didelei bedarbystei, tokiems sprendimams tikrai ne laikas.

Prekybininkai atsargiau, gamybininkai – pilna burna kalba, kad vėl brangs duona, miltai, aliejus. Kavos pardavėjai ir šokolado gamintojai perspėja dėl pavasarį galimo dar vieno kavos kainų šuolio. Duona neišvengiamai brangs „Pavasarį – balandį ar gegužę – duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus, – sakė UAB „Verbūnų duona“ komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.

Sunkmetis Lietuvoje paskatino naujos nišos rinkoje – išparduotuvių – įsitvirtinimą ir suklestėjimą. Prekybininkai senstelėjusias prekes gali vežti ne į sandėlius, bet į išparduotuves, o pirkėjai – pigiau jose apsipirkti. Vartotojų teisių tarnybos perspėja: pasivadinti išparduotuve kol kas gali bet kuri parduotuvė, taigi prieš perkant, reikėtų gerai įsižiūrėti į kainą. Tačiau ateityje išparduotuvių veiklą ketinama reglamentuoti.

Panevėžiečiai skundžiasi nebegaunantys nusipirkti kastuvų sniegui kasti. Medžiojant šią sniegingą žiemą deficitinę prekę tenka aplakstyti kone visą miestą – ir ne visada rezultatas būna sėkmingas.

Į Panevėžio širdį – Laisvės aikštę – prieš keletą metų veržte veržęsi verslininkai dabar guodžiasi dėl mažo klientų srauto ir mano, kad dėl to kalta būtent įmonės vieta – miesto centras. Pademonstravo abejingumą Kad jis verslui nebėra patrauklus, Savivaldybės užsakymu atliktoje apklausoje pripažino 64 proc. joje dalyvavusių aikštėje įkurtų įmonių.

Šiandien Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija surengė susitikimą su smulkiųjų verslininkų asocijuotų struktūrų atstovais dėl kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Susitikimas įvyko verslininkų iniciatyva. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, kasos aparatų įvedimas yra priemonė, kuria pasinaudos rinką norinčios monopolizuoti stambiojo verslo struktūros.

Pamažu prekių ir paslaugų prekyba „kraustosi“ interneto erdvę – juk patogu net neišeinant iš namų įsigyti norimų prekių ar užsisakyti paslaugų negaištant laiko eilėms. Pastaruoju metu vis dažniau reklamuojama dar viena paslauga – apsipirkimas vaistinėje internetu. Tiesa, ši paslauga kelia šiokių tokių neaiškumų, nes niekas netikrina, ar vaistus užsisakantis asmuo nėra nepilnametis, kaip įsigyti receptinį vaistą ir kaip išvengti apgaulės, jei vienam žmogui skirtus vaistus atsiims kitas.

Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sutartinai tvirtina, kad šių metų šventinė prekyba gausesnė nei pernai, tačiau dauguma pirkėjų vis dar išlieka taupūs. Kalėdiniu laikotarpiu paklausesni buvo produktai, reikalingi maistui gaminti namuose bei praktiškos nedidelės dovanėlės. Naujųjų metų sutikimui prekybininkai prognozuoja didesnę alkoholinių gėrimų paklausą, tačiau pastebi, kad labiau perkamas vynas ir alus, o ne stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta lapkritį palyginti su spalio mėnesiu sumažėjo 3,7 proc. palyginamosiomis kainomis. Per mėnesį mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta sumažėjo 5,6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas – 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Prekiaujantieji tradiciniam Kalėdų stalui reikalingais produktais šią savaitę tikisi tikro pardavimų bumo, nors kai kurie jų, kaip ir tiekėjai, nebeturi ko parduoti. Kalakutai, žąsys, antys – tradiciniai Kalėdų stalo atributai. Tačiau norint paruošti tradicinius kalėdinius patiekalus – pavyzdžiui, kalėdinę žąsį, – neretai tenka ne tik pakratyti piniginę, bet ir iš anksto pas ūkininkus užsisakyti paukštį.

Panevėžiečiai į pirotechnikos parduotuves kol kas neplūsta. Kad mieste mažiau nei praėjusiais metais aidi petardų šūvių, ypač džiaugiasi anksčiau dėl jų labai kentėdavę ligoninės pacientai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo poskyrio pareigūnai mieste ir rajone jau yra išdavę 45 leidimus prekiauti pirotechnikos priemonėmis, tačiau prekyba šiais gaminiais kol kas vyksta vangiai.

Didesnė dalis prabangos prekių pardavėjų sako, kad Lietuvoje šios rūšies gaminiams niekada ypatingos paklausos nebuvo. Vietinių pirkėjų įpročiai ir dabar nelabai tesikeičia. Anot pašnekovų, lietuviai pirkėjai išlepę, mėgsta derėtis, neretai perka lizingu. Kaip pastebi verslininkai, atsigauti rinkai padeda pamažu didėjantys atvykėlių iš kitų šalių, ypač kaimyninių, srautai.

„Vieninteliai mūsų pirkėjai prieš šventes greičiausiai bus tik mokesčių inspektoriai, veterinarijos specialistai, policininkai ir kiti tikrintojai. Už prekiautojų nugarų rikiuotis pradėję pareigūnai atbaidys visus žmones“, – karčiai juokauja smulkieji verslininkai.

Sodininkai sako, kad prieš šventes „tirpsta“ saugyklose sukauptos lietuviškų obuolių atsargos ir net dvigubai išaugusi jų kaina neatbaido pirkėjų. Esą pardavimams vykstant tokiais tempais, lietuviškų obuolių neliks iki pavasario, praneša LTV „Šiandien“. Praėjusių metų žiemos šalčiai sodininkams atnešė milijoninius nuostolius. Dalis vaismedžių iššalo, o ir planuoto derliaus šį rudenį surinkta vos 30–50 procentų.

Seniai Lietuvoje yra svarstoma įvesti kasos aparatus visur, kur tik yra prekiaujama. Šią savaitę ministras pirmininkas jau išsakė ir savo sprendimą šiuo klausimu. Rašau šiuo, kasos aparatų klausimu, vien dėl to, kad kyla abejonių ar sprendimus dėl to rengiantys pareigūnai yra įvertinę visą reikiamą informaciją. Tad čia noriu pateikti žiupsnelį informacijos apie Lietuvoje organizuojamus renginius, kuriuose ūkininkai prekiauja išskirtinai tik savo užauginta ar pagaminta produkcija.

Įsibėgėjant prekybai kalėdinėmis eglutėmis, jų pardavėjai teigia, kad žaliaskarių gali pritrūkti dėl miškus užklojusio sniego. Nors iki Kalėdų dar gera savaitė, tačiau norinčiųjų nusipirkti svarbiausią švenčių puošmeną jau netrūksta, praneša LTV naujienų tarnyba. „Anksti eglutę renkuosi nedažnai, bet šiemet tai nusprendžiau padaryti, kad būtų geresnė kalėdinė nuotaika“, – teigė Kalėdų medelio pirkti išsiruošęs vyras. Pardavėjai sako, kad daugiausiai pirkėjų ateina piko valandomis.

Seimas, Vyriausybė, finansų ekspertai suka galvas, kaip ištraukti iš šešėlio cigarečių kontrabandą ir įplukdyti į šalies biudžetą milijardą. Nesurinkti milijonai voliojasi naudotų automobilių prekyvietėse. Automobilių pardavėjai masiškai klastoja dokumentus ir naudojasi pigiai perkamais ir niekuo prieš valstybę neįsipareigojančiais piliečiais. Netgi asocialiais.

Turguose maisto produktais prekiaujantys gyventojai jau iki gegužės mėnesio turės įsigyti kasos aparatus, teigia premjeras Andrius Kubilius. „Mes numatome pereinamąjį laikotarpį, galvojame, kad kasos aparatai turėtų būti įrenginėjami nuo vasario iki gegužės – per tris mėnesius“, – interviu Lietuvos radijui antradienį teigė Vyriausybės vadovas. Pasak premjero, per tą laiką kasos aparatus prekybai turguose įsigyjantys žmonės galės tikėtis kompensacijų.

2006 metais Lietuvoje internetu pirko 100 tūkst. vartotojų. 2010-aisiais šis skaičius perkopė 250 tūkst. ir net nelinkęs mažėti. Interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ vadovo Manto Mikucko aiškinimu, paprasčiausias būdas išplėsti verslą, ypač mažesniuose miesteliuose, imtis prekybos virtualioje erdvėje. Tai santykinai nedaug kainuoja ir leidžia pasiekti daugiau vartotojų.

Laukiama, kad šį savaitgalį Lietuva pradės puoštis tiesiai iš miško atgabentomis žaliaskarėmis. Gyvomis eglutėmis miškininkai ir pardavėjai prekiauja jau bemaž dvi savaites. Tačiau iki šiol masiškai jos dar nebuvo perkamos. „Lietuviai nori, kad Kalėdoms ir Naujiesiems jų įsigytų eglučių spygliai nebyrėtų iki sausio 6–osios, kai švenčiama Trijų Karalių šventė. Todėl eglučių pirkimo pikas pasiekiamas likus apytikriai trims savaitėms iki šventės.

Kurį laiką džiaugęsi pačių žvejų prekiaujama šviežia žuvimi, pastaruoju metu klaipėdiečiai sako jos pasigendantys. Žvejai teisinasi prastais žvejybai orais ir neslepia, kad tokia prekyba – ekonomiškai nenaudinga, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Trečiadieniais ir šeštadieniais prie vieno iš prekybos centrų užsukę klaipėdiečiai dažnai galėdavo nusipirkti ką tik iš jūros pargabentos žuvies. Tačiau pastaruoju metu jos rasti itin sunku.

Didžiuliai prekybos centrai – XXI a. koncentracijos stovyklos. Užsienio investiciniam fondui priklausančiame Panevėžio neoficialiu simboliu laikomame „Babilone I“ pardavėjoms gresia lėkti iš darbo net už per ilgą užsisėdėjimą tualete. Vienuolika valandų per dieną už prekystalių praleidžiančios moterys skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis. „Tarpusavyje ironizuojame, kad savo valia esame uždarytos moterų griežtojo režimo pataisos namuose. Iš darbo vietų bijome net pajudėti.

Pasisekė tiems, kurie šįmet per Kalėdas gaus nuoširdų, ranka užrašytą atviruką ar artimo žmogaus pagamintą suvenyrą. Nes tokias dovanas sparčiai keičia tūkstančiai elektroniniu paštu išsiuntinėjamų šabloniškų sveikinimų ar internete užsakytos prekės.

Sausio pradžia – žiemos kolekcijų išpardavimo metas visoje Europoje. Tad šiuo metu keliautojai gali ne tik paturistauti, bet ir atnaujinti garderobus už gerokai mažesnę kainą, rašo „travel.ru“. Liuksembruge išpardavimai truks nuo sausio 3 iki 22-os dienos. Belgijoje – nuo sausio 3 iki pat 31-osios.  Ispanijoje išpardavimais galima „mėgautis“ ilgiausiai – nuo sausio 7 iki kovo 6 dienos, tačiau šioje šalyje, išpardavimų datos skiriasi kiekviename regione.

Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, nuo vasaros sugriežtinus turgaviečių kontrolę, jose legaliai parduodamos kiaulienos padvigubėjo. Žemės ūkio ministerija neatsisako minties, kad turgavietėse prekiaujantieji mėsa turėtų kasos aparatus. Esą tai padėtų riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija, o ūkininkai ir bendrovės galėtų pateikti daugiau lietuviškos mėsos, kitų produktų.

Kailinius ir gaminius iš kailio siuvantys meistrai pastebi, kad šiemet, kaip niekad, klientai užsisakinėja naujus apdarus ir neša taisyti turimus. Nemažai užsakymų į tokias siuvyklas plaukia iš emigravusių tautiečių. Pagyvėjimą sako jaučiantys ir prekiautojai kailiais turguje, tačiau kol kas žmonės daugiau dairosi, o ne perka, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kailinius ir kitas grožybes iš kailių siuvanti klaipėdietė sako, kad jai darbymetis prasidėjo kartu su oro atšalimu.

Artėjant Kalėdoms daugiau lietuvių dovanų ieško internetu, nors kiti važiuoja jų pirkti į prekybos centrus. Mažesnės kainos Internetu užsakomos prekės dažnai yra pigesnės, nes joms taikomi mažesni mokesčiai savose šalyse. Ten gali būti pigesnė gamyba arba kainą lemia kiti regiono ypatumai.

Šeštadienį, lapkričio 27-ąją, Europoje minima Pasipriešinimo pirkiniams (Buy Nothing Day) diena. Kasmet šią dieną minime paskutinįjį lapkričio šeštadienį. Taip visuomenė, kurią analitikai vadina vartotojiška, skatinama susimąstyti apie įvairiausių pirkinių reikalingumą.

Kelių eismo priežiūros pareigūnai skelbia aliarmą. Per šešiolika dienų – nuo spalio 30-osios iki lapkričio 14-osios – eismo įvykiuose žuvo 16 žmonių, iš jų – net aštuoni pėstieji. Septyni iš jų žuvo tamsiuoju paros metu, daugelis – atokesnėse vietovėse. Ir nė vienas jų neturėjo atšvaitų. Jei juos aukos būtų turėjusios, teigia kelių eismo priežiūros specialistai, didžiosios dalies nelaimių tikrai būtų buvę įmanoma išvengti.

Šiltas šiųmetis lapkritis pailgino prekybą sezoninėmis gėrybėmis. Turguje šiomis dienomis buvo galima rasti ne tik šiltnamyje išaugintų krapų, bet ir ridikėlių, netgi šviežių grybų. Apie dvidešimt litrų šviežių žaliuokių ir pažaliuokių į turgų atsinešęs Jonas sakė, kad tai jau patys paskutiniai grybai. Nors miške jų dar yra pakankamai, norint pririnkti pardavimui, reikia gerokai pasivaikščioti. Jiedu su žmona rudeninius grybus rinko visą dieną.

Seimas ketvirtadienį po ilgų vaidų dar labiau pakurstė prekybininkų alkoholiu optimizmą – po svarstymo pritarta siūlymui pailginti prekybos svaigalais laiką. Už tai, kad prekiauti būtų galima dviem valandomis ilgiau – iki vidurnakčio, balsavo 60 parlamentarų, 39 tam pasipriešino, 17 susilaikė. Seimas turės dar kartą balsuoti dėl tokios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos priėmimo stadijoje.

Prekyba iš garažo arba tiesiai iš kiemo savaitgaliais JAV – itin populiari. Sudėjus į krūvą visus didžiuliame mieste vykstančius „garage sale“ (garažo prekyba), susidarytų nemažas turgus. Prilygsta lobių paieškai Nereikalingus daiktus amerikiečiai savaitgaliais ištempia į lauką ir parduoda. Taip rakandui randamas kitas šeimininkas, be to, tai – ir papildomos pajamos. Kita vertus, „garage sale“ bendrauti mėgstantiems amerikiečiams yra ir laiko praleidimo forma.

Bendrovė „Biržų duona" plečia pardavimų geografiją Lietuvoje, po truputį augina nuosavų parduotuvėlių tinklą ir kitąmet ketina rimčiau imtis eksporto, rašo „Verslo žinios". Pasak Andriaus Kuranovo, „Biržų duonos“ komercijos direktoriaus, įmonė turi 8 nuosavas parduotuves - pusę jų atidarė šiais metais - jos daugiausiai mažesniuose miesteliuose, tačiau, A. Kurganovo tikinimu, "dabar galvojame apie Vilnių, Kauną, Panevėžį". Per tris šių metų ketvirčius įmonė pasiekė 15 mln.

Prieš porą metų Lietuvą sukrėtęs ekonominis sunkmetis, smarkiai sumažino šalies gyventojų perkamąją galią, todėl žmonės pradėjo ieškoti alternatyvių būdų, kaip pasididinti pajamas. Gyventojai suprato, jog interneto erdvė – puiki galimybė pradėti arba praplėsti verslą mažomis investicijomis. Beveik tuo pačiu metu Lietuvos elektroninės prekybos rinkoje pasirodė parduotuvių nuomos paslauga, suteikusi paprastas sąlygas pardavinėti naujas ir originalias prekes iš viso pasaulio.

Metų pradžioje prognozavę, kad lietuviai buitinės ir kitos technikos pirks dar mažiau nei pernai, dabar prekybininkai sako, kad nėra taip blogai. Esą pirkėjai nebegaili pinigų geram televizoriui, kompiuteriui ar fotoaparatui. Smarkiai padaugėjo ir perkančiųjų išsimokėtinai, praneša LTV „Panorama“. Pernai elektronikos prekių, buitinės, vaizdo ir ga rso technikos pardavę kone trečdaliu mažiau nei užpernai, šįmet pardavėjai po truputį atsikvepia.

Kitų metų liepą pradės veikti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, pagal kurią šiose šalyse bus suvienodinti importo mokesčiai ir įvežamiems automobiliams. Niekas nežino, kaip pasikeis situacija po tos dienos. Šiandien pirkėjų iš Baltarusijos ir Kazachstano yra, automobilių prekiautojams svarbu juos išsaugoti.

Ieškodami pigesnių maisto produktų, lietuviai vėl dažniau vyksta į kaimyninę Lenkiją apsipirkti. Tuo nedidžiaugia smulkūs Lietuvos pasienio prekybininkai. Jų teigimu, mažų parduotuvių apyvarta smunka, kai kurių – iki penktadalio, praneša LTV naujienų tarnyba. Dažnas Lietuvos–Lenkijos pasienio gyventojas vyksta į kaimyninius Suvalkus apsipirkti. Čia kai kurie produktai, pavyzdžiui, pieno, mėsos, ypač vištienos – perpus pigesni nei Lietuvoje.

Tyrimų duomenimis, šalių, kurių vadovai susitinka su ištremtu Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, eksportas į Kiniją sumažėja vidutiniškai 8,1 proc. Vokietijos Gottingeno universiteto tyrimai parodė, kad vadinamasis „Dalai Lamos efektas“ prasidėjo nuo 2002 m., kada Kinijos prezidentu tapo Hu Jintao, praneša cnn.com. Šis tyrimas yra pirmoji empirinė analizė, atskleidžianti tokių susitikimų ekonomines pasekmes. Didžiausias sumažėjimas jaučiamas technikos ir transporto įrangos eksporte.

Kauno miesto taryba apsisprendė kioskuose ir paviljonuose riboti prekybos alkoholiu laiką iki 3 val. per dieną. Pakartotinai klausimą svarstę politikai apsisprendė, kad nuo sausio kioskuose ir paviljonuose alumi ir kitais silpnais alkoholiniais gėrimais bus galima prekiauti tik nuo 17 val. iki 20 val. Vykdant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nuo 2012 m. prekybą silpnais alkoholiniais gėrimais kioskuose ketinama drausti visoje Lietuvoje.

Piktybiškai vilkinamos bankrotų procedūros, didelis teismų užimtumas, negriežta įmonių vadovų atsakomybė už netinkamai vykdytą įmonių veiklą – tokias sunkmečiu suvešėjusias bankroto procedūrų piktžoles periodiškai skelbiamoje apžvalgoje pateikia ekspertas Darius Puidokas. Daugiausiai bankrutavo prekybos ir statybos įmonės „Tyrimai rodo, kad dažniausia verslo subjektų nemokumo priežastimis tampa klaidingas rinkos vertinimas arba netinkamas verslo administravimas“, – sako D. Puidokas.