prekyba

2015 metais šešėlinė ekonomika Latvijoje traukėsi, Lietuvoje ir Estijoje – augo, tvirtina Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE) Rygoje ekspertai. Jų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo nuo 12,5 proc. užpernai iki 15,0 proc. pernai. Latvijoje šešėlinė ekonomika sumenko nuo 23,5 proc. iki 21,3 proc. BVP, Estijoje – išaugo nuo 13,2 proc. iki 14,9 proc. BVP. 42,3 proc.

Ar šiomis dienomis padaugėjo lietuvių, vykstančių apsipirkti į Lenkiją? TV3 žinių reporteriai šiandien apsilankė ir ten. Net ir šiandien, darbo dieną, Suvalkų prekybos centruose driekėsi mūsų tautiečių eilės - pilnas bagažines maisto produktų prisikrovę lietuviai sako, kad taip jie boikotuoja dideles kainas Lietuvoje, o nepatingėję nuvažiuoti iki Lenkijos sutaupo apie trisdešimt procentų savo pinigų.

Ar lietuviai solidarūs ir boikotuoja didžiuosius prekybos centrus? Socialiniuose tinkluose tris dienas neiti į parduotuves pažadėjo jau daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Tačiau kol kas prekybininkai tvirtina didelio akibrokšto nejaučiantys – esą kur ne kur pirkėjų srautai skiriasi, bet ne drastiškai. Tuo tarpu boikoto organizatorius atšauna – aktyviausi mažesnių miestelių gyventojai, kurie prekybos centrus iškeičia į turgus ar nedideles krautuvėles.

Lietuvoje dėl kainų tradiciškai pirmiausia puolama į psichozę, po to pradedama ieškoti kaltų. O visos tos pastangos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie užtikrintų mūsų žmonių pajamų augimą, o ne į bandymą imituoti kažkokią kovą su didėjančiomis kainomis, - sako Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis. „Kai kas dar bando aiškinti, kad kainos nepakilo. Labiausiai stebina premjero pozicija, kuri nuolat keičiasi.

„Lidl“ atidarymas Lietuvoje paveiks mažmeninės prekybos rinką: tik 4% internetu apklaustų pirkėjų teigia, jog „Lidl“ atėjimas neturės jokios įtakos ir nepakeis jų pirkimo įpročių. 10% respondentų yra pasiruošę tapti reguliariais „Lidl“ pirkėjais nuo pat parduotuvių atidarymo dienos, o 3 iš 4 apklaustųjų norėtų pirmiausia apsipirkti, kad nuspręstų dėl tolesnio lankymosi, rodo „Nielsen“ atliktas internetinis pirkėjų tyrimas.

Seimo Audito komitetas ketina nagrinėti Gariūnų turgavietės plėtros projekto įgyvendinimą. Komitetas pranešė, kad ketiname aiškintis, kodėl projektą įgyvendinančios bendrovės vengia pateikti informaciją apie jo eigą, taip pat ar projektą kontroliuojanti Ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai vykdė sutarčių priežiūrą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, jog prekybininkai kilstelėjo bendrą kainų lygį, norėdami susigrąžinti prarastas pajamas, kai prieš euro įvedimą tarp valdžios ir jų buvo susitarta pusę metų nedidinti kainų. Anot jos, kainas sumažintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas būtiniausiems maisto produktams. „Jeigu kalbėsime apie kainų kylimą, tai bendras brangimas yra. Aš neneigčiau kilimo vienos iš priežasčių ir situacijos dėl euro įvedimo. Tai ne pats euras pakėlė kainas.

Nėra galutinai aišku, kada JAV ir Europos Sąjunga baigs derybas dėl transatlantinė prekybos ir investicijų sutarties (TTIP), tačiau neatmetama, kad tai įvyks dar šiemet, sako už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). „Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras.

Prie vienos iš „Lidl“ parduotuvių – didžiulis sujudimas. Kameros, šviesos, atidengtos iškabos, o prie kasos jau sėdi mergina, skaičiuojanti prekes. Matyti, jog vyksta reklaminio klipo filmavimas. Susisiekus su „Lidl Lietuvos“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadove Agne Gaižauskiene nei patvirtinimo, nei paneigimo negavome. „Mes dabar kiekvieną dieną turime kiekvienoje parduotuvėje ką veikti.

Tai būtų didžiausia pasaulyje prekybos sutartis, sujungsianti JAV ir Europos Sąjungą – du milžiniškus ūkius, turinčius 850 mln. gyventojų. Nors ekonominė Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo nauda yra itin išliaupsinta, daugelis žmonių abejose Atlanto pusėse ir toliau ją vertina itin įtariai arba kategoriškai jai nepritaria.

Ar reikia rinkimų laikotarpiu Lietuvoje uždrausti prekiauti alkoholiu? Tokį siūlymą Seime užregistravo Valerijus Simulikas ir iškart sulaukė aštrios kritikos. Tačiau parlamentaras tikina, kad draudimas prekiauti alkoholiu per rinkimus pažabotų masinius papirkinėjimus „bambaliais“. Tuo metu TV3 žinių kalbinti gyventojai įsitikinę – kas norės, tas „bambaliais“ rinkėjus apdalins iš anksto. Seimo narys Valerijus Simulikas užsimojo pažaboti girtavimą ir žmonių papirkinėjimą per rinkimus.

Savaitgalio metu pareigūnai tikrino įmones, prekiaujančias alkoholiu ir maisto produktais, naktinius barus bei degalines. Iš viso patikrinta 18 skirtingų prekybos vietų. 12 iš jų nustatyti įvairaus pobūdžio pažeidimai. Dominuojantys – kasos kvito nedavimas, kasos aparate esančio pinigų likučio neatitikimas, alkoholio pardavimas po 22 val., darbo grafikų nebuvimas. Pareigūnai aptiko tiek maisto produktų, tiek ir pirotechninių medžiagų – fejerverkų, su pasibaigusiu galiojimu.

Baltarusijai bandant atnaujinti stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) procesą, Lietuva tiesiogiai su kaimynine šalimi nesiderės, nes už tai yra atsakinga Europos Komisija (EK), tačiau šalies interesai bus aktyviai ginami, naudojantis Europos Sąjungos (ES) institucijomis, teigia užsienio reikalų viceministras.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Pirmadienio vakarą, apie 17 val., sujudimas kilo Žirmūnų rajone esančiame „Parkas Outlet“.  Kiek vėliau prekybos centras darbą tęsė. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Pasirodo, kad sumaištį sukėlė vieno vyriškio palikta dėžė su neaiškios kilmės buteliukais. Į vaistinę atėjusiam vyrui vaistininkas pasakė, kad jos nepriims, todėl nieko nelaukęs vyriškis paliko dėžę su vaistais tiesiog prekybos centre. Buvo evakuoti žmonės.

Parlamentaras konservatorius Sergejus Jovaiša siūlo dar griečiau riboti prekybą alkoholiu parduotuvėse. Jis siūlo neleisti prekiauti alkoholiu darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 20 val. vakaro iki 12 val. dienos, o sekmadieniais prekyba būtų galima tik tris valandas - nuo 12 val. iki 15 valandos. Draudimas negaliotų maitinimo įstaigoms. S.Jovaiša, kuris Seime užregistravo atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, sako, kad tai yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė.

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Sostinėje kuriama vis draugiškesnė aplinka verslui – nuo šių metų Vilniuje jau galima prekiauti iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos važinėjant po skirtingas miesto vietas ir trumpam sustojant. Šia naujove jau spėjo pasinaudoti keli verslininkai, o gyventojai džiaugiasi turėdami progą savo mėgstamų valgių ar maisto produktų įsigyti visai šalia namų.

Lietuvos premjeras teigia, kad Honkongas galėtų tapti tiltu Kinijos investicijoms į Lietuvą bei Lietuvos eksportui - į Kiniją. „Honkongas yra teisingai apibūdinamas kaip vieta, kur Rytai susitinka Vakarus.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkė ir parduotuvių lentynų. Pirkėjai jau gali įsigyti pirmuosius ilgavaisius agurkus ir salotas vazonėliuose, o netrukus galės mėgautis ir šviežiais lietuviškais trumpavaisiais agurkais. Dar už pusantro arba dviejų mėnesių parduotuvėse išvysime pirmuosius lietuviškus pomidorus.

Alkoholio prekybą Lietuvoje siūloma uždrausti nuo 20 val. iki 12 val. dienos. Draudimas negaliotų maitinimo įstaigoms. Parlamentaras konservatorius Sergejus Jovaiša, kuris Seime užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, sako, kad prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė. „Dalis tautos blaivi galėtų dirbti bent pusę dienos. Iki pietų gal iškentės, o paskui jau gal ir nebesinorės“, - BNS sakė S.Jovaiša.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo valdoma prekybos įmonė „Lidl Lietuva“ didina įstatinį kapitalą 30 mln. eurų. Registrų centro duomenimis, kapitalas papildomais įnašais didinamas nuo 147,7 mln. eurų iki 177,7 mln. eurų. Paskutinį kartą „Lidl“ kapitalą didino pernai gruodžio viduryje - tuomet tam skirta taip pat 30 mln. eurų. „Lidl Lietuva“ pernai rugpjūčio pabaigoje baigė 30 mln. eurų vertės logistikos centro statybas Kauno rajone, kuris bus atidarytas balandžio viduryje.

Premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria Seime svarstomiems siūlymams drausti dovanas alkoholio pirkėjams, sakydamas, kad tai suvaržytų verslą. „Tai būtų tam tikras verslo suvaržymas, nes rinkodara yra toks dalykas, kur vyksta didžiulė konkurencija. Aš tikrai nerekomenduočiau tokiam pasiūlymui pritarti“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė ministras pirmininkas.

Alkoholio prekybos laikas Lietuvoje turėtų sutrumpėti, savivaldybės spręs dėl jos vietos, o jo reklama bus leidžiama tik turint leidimus prekiauti. Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė tai numatančioms Seimo narių pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurioms dar turės pritarti Seimas. „Tų pakeitimų esmė yra trys esminiai momentai: Seimo nariai siūlo sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką - ryte leisti prekiauti alkoholiu ne nuo 8, o nuo 10 valandos.

Internetinė prekyba tampa tokia populiari, jog žmonės drąsiai galėtų niekur neiti iš namų. Dabar tiesiai į lovą galima užsisakyti maisto, buities prekių ir visoms progoms skirtų drabužių. Kitas privalumas – kaina. Dažniausiai internetinėse parduotuvėse parduodami drabužiai, buities prekės kainuoja tikrai mažiau už tai, ką galima rasti prekybos centuose. Vis dėlto perkant tokius daiktus visada egzistuoja rizika, kad nepavyks gauti to, ką buvote susiplanavęs.

Lietuvoje prekybininkai negalės nemokamai dalinti plastikinių maišelių nuo 2019 metų pradžios. Draudimas negalios tik ypač lengviems maišeliams, kurie kaip pirminė pakuotė naudojami nefasuotiems maisto produktams ir yra būtini dėl higienos. „Iš esmės mums šitas sprendimas nėra labai aktualus, nes prekybos tinklai nemokamų maišelių nedalina, išskyrus atvejus, kada parduodant drabužius, avalynę rinkodaros tikslais yra duodami.

Ar Lietuvoje yra bent viena moteris, kuri įsivaizduotų savo gyvenimą be kojinių? Net jei jos joms nepatinka, vien todėl, kad Lietuvoje dažniausiai šalta, kojinėms mūsų moterys išleidžia nemažai pinigų. O kai reikia pasipuošti kokioms ypatingoms progoms, ar Valentino dienai, tarkime, seksualiomis kojinėmis su nėriniais, moterys neretai neskaičiuoja pinigų.  Vis dėlto labiausiai lietuvės žiūri į kainą. O Lietuvoje gaminamas prabangesnes kojines dažniausiai nešioja išrankiosios britės.

Lietuvos prekybininkams ir laisvalaikio organizatoriams teks susitaikyti su tuo, kad dar labiau sumažės turistų iš Baltarusijos - pavasarį įsigalios naujos į šią šalį įvežamų prekių asmeniniam naudojimui normos.

Technika griovė prekybos paviljoną prie metro stoties „Kropotinskaja“. Teritoriją naktį apsupo milicija ir pareigūnams nė motais, kad viduje vis dar buvo žmonių. Aplinkiniai prašė jiems leisti bent jau išprašyti iš vidaus prekybininkus. Panašus vaizdelis buvo ir kitose Maskvos vietose. Paviljonai masiškai griaunami ir prie „Sucharevskos“ metro, taip pat prie „Oktiabrskoje pole“, „Konkava“, „Akademičeskaja“ ir kitose sostinės vietose.

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per metus - praėjusių metų gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžiu - prekyba Lietuvoje išaugo 4,1 proc., o per mėnesį - palyginti su pernai lapkričiu - ūgtelėjo 0,3 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis metinis augimas buvo tik Rumunijoje (14,3 proc.), Airijoje (6,1 proc.), Estijoje (5,8 proc.

Pareigūnai išaiškino didžiulį paukštienos gamybos tinklą, per kurį į prekybos vietas pateko ne tik legaliai neapskaityta, bet ir nesaugi mėsa. Policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai ir prokurorai teigia, kad tai - didžiausias bendras su šešėliniu verslu susijęs šių institucijų tyrimas pastarąjį dešimtmetį. Pirmadienį ir antradienį buvo atlikta apie 240 su šiuo tyrimu susijusių kratų. Vien per jas rasta 11 tonų neapskaitytos produkcijos.

Lietuvos prekyba su Baltarusija dėl geopolitinės situacijos nėra stabili, teigia Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas. Anot jo, Baltarusija taiko panašius į Rusijos embargą ribojimus, pavyzdžiui, jau tris savaites iš Lietuvos terminalų neįsileidžia žuvies produkcijos. „Su Baltarusija mes turime žymiai daugiau problemų, kadangi praktiškai vykdo visas Rusijos embargo priemones.

Praūžusios didžiosios metų šventės prekybininkams buvo dosnios. Žmonės intensyviai ruošėsi Kalėdoms ir Naujiesiems metams: pirko dovanas artimiesiems, ruošė šventinį stalą. Naujųjų metų šventimas neįsivaizduojamas be fejerverkų. Prekiautojai pirotechnikos gaminiais vienbalsiai teigė, kad lietuviai vis dar mėgsta pirkti paskutinę minutę. Taip pat pastebėjo, kad nepaisant pakilusių kainų, lietuviai fejerverkus pirko noriai.

2016-aisiais Bendrijos prekių ženklų sistemai sukaks 20 metų. Simboliška, nes kiti metai – kartu ir Bendrijos prekių ženklų sistemos permainų metai, kuomet bus keičiama prekių ženklų registravimo tvarka visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Gruodžio 24 d. buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų reglamento redakcija, kuri įsigalios kitų metų kovo pabaigoje.

Pirmasis šios žiemos sniegas vairuotojams buvo negailestingas – vos ėmė snigti, pasipylė ir virtinė avarijų. Draudikai sako, per vakar ir šiandien jų užfiksavę bent pusantro karto daugiau nei jų buvo pavyzdžiui prieš parą. Patyrę lenktynininkai ragina – karaliaujant baltai žiemai, vairuotojai kelyje turėtų labiau paisyti saugumo ir vienas kitam būti tolerantiškesni.

Įprasta manyti, kad laikino darbo žmonės ieško išskirtinai šiltuoju metų laiku. Be to, dažnai jis siejamas su aptarnavimo sektoriumi. Tačiau toks įspūdis klaidingas – personalo nuoma užsiimančios įmonės teigia, kad papildomo uždarbio ieškantys žmonės ir žiemą nelieka be papildomų pajamų šaltinio. Jau nuo rugsėjo mėnesio įmanoma rasti įvairių laikino darbo pasiūlymų, o šventėms artėjant jų tik daugėja.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija švenčių metu tikrins Gariūnų verslo parką. Švenčių metu, kai yra didelis pirkėjų srautas, apyvarta bei atsiskaitymai grynaisiais, svarbu užtikrinti verslo legalumą ir skaidrumą, tinkamą pajamų apskaitymą bei padėti prekybininkams išvengti galimų apskaitos klaidų, pranešė FNTT. Gariūnų turgavietė bus tikrinama gruodžio 22–23 ir gruodžio 29–31 dienomis.

Savo išaugintomis ar miške surinktomis gėrybėmis vilniečiai nemokamai galės prekiauti 38 vietose, nustatė sostinės savivaldybė. Šios vietos išdėstytos 19-oje seniūnijų. Pagal nustatytą tvarką, savo sklypuose užaugintų uogų, vaisių, daržovių, gėlių, miške surinktų gėrybių vilniečiai negalės pardavinėti nuo dėžių, atramų, turėklų, grindinio ar žemės, reikės įrengti prekystalius, kurie privalės būti švarūs ir tvarkingi.

Lenkijos pasienyje gyvenantys Lietuviai jau įpratę prieš didžiąsias šventes keliauti į Lenkiją ir įsigyti pigesnių maisto produktų ar kitų prekių. Tačiau prieš šias šventes ne tik pasienyje gyvenantys keliauja apsipirkti į kaimyninę šalį. Vilnietė Elvina pasakoja, kad praėjusį savaitgalį buvo nuvykus į Suvalkus įsigyti pigesnių maisto produktų šventiniam stalui, tačiau pamačiusi nusidriekusias eiles ir tuščias lentynas buvo šokiruota. „Pasienyje apie 9 val. ryto visiškai nebuvo eilių.

Lenkai jau džiaugiasi nauja Finansų ministerijos organizuojama kasos čekių loterija. Joje žmonės laimi automobilius ir kompiuterius. O laimėtojai - ne tik pirkėjai, bet ir sąžiningi, čekius išduodantys verslininkai. Lietuvoje premjeras jau antrus metus apie tokią loteriją kalba, tačiau kada lietuviai sulauks prizų už mokamus mokesčius – neaišku. Algirdas Butkevičius vis tik viliasi, kad šis projektas azartiškiesiems, įvairias loterijas ir nemokamas dovanas itin mėgstantiems lietuviams patiktų.

Du Marijampolės apskrities medienos prekybos įmonės vadovai įtariami daugiau nei 150 tūkstančių eurų pasisavinimu iš bendrovės, apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui, o jiems padėję du bendrininkai – dokumentų klastojimu.

Paskutinę savaitę savo artimiesiems ar draugams kalėdines dovanas perkantys patenka į nemenką stresinę būseną. Tuo tarpu prekybininkams tenka patenkinti ne tik vėluojančiųjų, bet ir likusių vartotojų užgaidas. Vis dėlto smulkiesiems prekybininkams šios Kalėdos nebus tokios įtemptos ir kartu pelningos kaip buvo anksčiau.

Seimo nariai siūlo griežtinti alkoholio prekybą ir sutrumpinti prekybos juo laiką. Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai Rima Baškienė, Povilas Urbšys, Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė ir Valerijus Simulikas, „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas ir konservatorius Liutauras Kazlavickas siūlo alkoholiu leisti prekiauti nuo 10 iki 20 val. - Seime penktadienį įregistruota atitinkama Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa. Dabar stipriuosius gėrimus galima įsigyti nuo 8 iki 22 val.

Kalvarijos (Marijampolės apskr.) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai kartu su Kalvarijos policijos pareigūnais užkirto kelią nelegaliai prekybai gyvomis kiaulėmis.

Pasaulio sveikatos organizacijos gąsdinimai, kad raudona ir perdirbta mėsa sukelia vėžį, atsisuka prieš turgaus prekiautojus. Pirkėjai ima bodėtis ne tik rūkytų gaminių, bet ir raudonos mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos. Ūkininkai ramina – esą paklausos sumažėjimas trumpalaikis. O prekybininkai tikina, kad gyventojai mėsą valgo taip kaip ir valgę. Tūlas lietuvis vidutiniškai per metus sukerta daugiau kaip 40 kilogramų kiaulienos.

Sudegus vienam sostinės turgui, jo prekeiviai nepasiduoda. Žmonės skundžiasi, kad kitoje vietoje įsikurti sudėtinga, niekas nepageidauja naujų konkurentų. O ir pirkėjai įpratę šalia namų ieško mėgstamų prekių ir pardavėjų. Tad nors po gaisro pirkėjų labai sumažėjo, ūkininkai toliau prekiauja tiesiog ant asfalto. Didžiulis ugnies stulpas sostinės Fabijoniškių ir Pašilaičių dangų buvo nušvietęs prieš dvi savaitės.

Prieš keletą savaičių sudegus Ukmergės gatvės turgui, čia prekiaudavę ūkininkai kuriam laikui liko be prekyviečių, o vilniečiai – be savo pamėgto turgelio. Vilniaus meras ėmėsi iniciatyvos padėti nelaimės ištiktiems ūkininkams ir prekiautojams – pasiūlė laikinai naudotis šalia gaisro nuniokotos turgavietės esančia automobilių stovėjimo aikštele.Ukmergės turgus vėl pradės veikti jau šį savaitgalį. „Įvykus nelaimei, susitikau su verslininkais ir pasiūliau savivaldybės pagalbą.