prabangos mokestis

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Iki gruodžio 17 dienos prabangaus (įvertinto daugiau nei 1 mln. litų) nekilnojamojo turto (NT) savininkai turėjo sumokėti mokesčius – 1 proc. nuo 1 mln. viršijusios turto dalies, rašo "Lietuvos rytas". Pasibaigus mokesčių registravimo laikui deklaracijas buvo pateikę apie 1,2 tūkst. NT objektų savininkų iš beveik 2,8 tūkst., kuriems Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė susimokėti raginančius priminimus. Ketvirtadienį šio mokesčio buvo sumokėta per 3 mln. litų.

Antradienį Seime diskutuojant dėl naujų įstatymų – vadinamųjų „prabangos“ mokesčių projektų, kuriais, siekiant papildyti skylėtą  valstybės biudžetą, Liberalų  sąjūdžio frakcijos narys švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius informavo,  kad dėl galimų šių įstatymų pasekmių įvertinimo parlamentarų grupė prašys atlikti Mokesčio už transporto priemones, Nekilnojamojo turto mokesčio, Gyventojų pajamų ir Pelno  mokesčio įstatymų projektų nepriklausomą ekspertizę.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo – vieno iš vadinamųjų prabangos mokesčių – įstatymo projektą. Jame siūloma 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, V. Matuzas sakė, kad siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas atneštų į biudžetą papildomai apie 17 mln. Lt pajamų.

Antradienį Seimas po pateikimo „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti. Už projektą po pateikimo balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 34 Seimo nariai. Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę.

Lietuvoje vyksta „skaldyk ir apmokestink“. Valdžia, o tiksliau – dalis valdžios, chroniškai nenorėdama mažintis išlaidų, vėl siūlo didinti mokesčius. Kalbu apie naujausias iniciatyvas. Apmokestinti neva prabangos prekes, įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir iš principo naikinti privačius pensijų fondus (nes iki to liks labai nedaug, jei pensijų fondams bus išvis nubraukti pervedimai). Kas baisiausia, tai siūlo save dešiniąja laikanti politinė jėga. Pirma iniciatyva – didinti PVM nepavyko.

Mūru stojusios už pensijų atkūrimą prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo vadovė Irena Degutienė prabilo apie prabangos mokesčio įvedimą. Bet finansų ministrė Ingrida Šimonytė didelių vilčių į „prabangos“ mokesčius kaip biudžeto gelbėjimo galimybę nededa, rašo „Lietuvos rytas“. „Apie nekilnojamojo turto mokestį mes kalbame jau keletą metų, tik ne prabangos, o apskritai mokesčių sistemos kontekste. Bet pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą: kas yra prabanga? - sakė ministrė.

Rusijos parlamentarai pradėjo diskusijas dėl prieštaringai vertinamo prabangos mokesčio, kuriuo siūloma papildyti šalies Mokesčių kodeksą. „Rossiskaja Gazeta“ trečiadienį rašo, kad įstatyme numatyta papildomai apmokestinti tam tikras prabangias prekes. Papildomai būtų apmokestinamas ir nekilnojamas turtas, kurio vertė viršija 15 mln. rublių (500 tūkst. dolerių), automobiliai, kurių vertė perkopia 2 mln. rublių (67 tūkst. dolerių), lėktuvai, sraigtasparniai ir jachtos.