politikų tribūna

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos valdžia visas savo pastangas nukreipė į karingos retorikos demonstravimą, parodomąsias keliones į Ukrainą ir didžiųjų Europos šalių politikos menkinimą. Ar tokie ir tik tokie valdžios veiksmai naudingi Lietuvos gyventojams? Akivaizdu, kad tai nenaudos nei Lietuvai, nei Ukrainai neduoda.

Skaitant Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą, kuris šiuo metu yra priėmimo stadijoje Seime, neapleidžia jausmas, kad valdantieji pamažu okupuoja visas likusias bent kažkiek nepriklausomumą rodančias institucijas. Prieš gerą mėnesį, nepaisydami Prezidento veto, įsteigė iš esmės lygiagretų diplomatų, pavadintų „Seimo atstovais“, tinklą, kur pasiskirs savus ir savo sprendimu. Prezidentui, kuris atsakingas už užsienio politiką, nedalyvaujant.

Prezidentas Gitanas Nausėda mąsto taip pat, kaip ir Vakarų Europos lyderiai, kurie jaučiasi atsakingi už savo valstybes ir viso regiono saugumą. Tai puikiai iliustruoja Prezidento interviu BBC radijui apie tai, kad būtina kalbėtis su A. Lukašenka: „Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje.

Naujai besikuriančioje partijoje – net trys buvę premjerai. Tiesa, vienas jų, Zigmantas Balčytis šias pareigas ėjo vos kelias savaites. Na, o su kitais dviem ekspremjerais ir kai kuriais jų bendrakeleiviais, jaunaisiais liberalais teko darbuotis, tad savo nuomonę apie juos turiu. Manau, kad ekspremjerai ir jų jaunieji bendražygiai, kurie matyt ir sudarys naujosios partijos branduolį, pirmiausia kurs gerovę savo šeimoms, o ne visai valstybei.

Štai tokiu komentaru buvo palydėtas mano pasidalintas Šiaulių ligoninės darbuotojų laiškas, palaikantis jos vadovą. Per savo keturis darbo ministru metus teko susidurti su visokiais vadovais. Teko ne vieną ir atleisti. Tarp tokių buvo žiemą gydymo įstaigoms pirkusių žolės pjovimo paslaugas, naudojusių schemas, kuomet įdarbinami realiai nedirbantys žmonės vėliau jiems išgrynindavę ir atiduodavę atlyginimus ir pan.

Seimo nariui Evaldui Jurkevičiui teko dar kartą įsitikinti, kad mūsų šalyje neužtenka vien tik išreikalauti, kad būtų pakeisti teisės aktai. Būtina kontroliuoti, ar kas nors juos ruošiasi vykdyti. „Valstybės tarnautojai dirbantys ministerijose ir savivaldybėse kažkodėl nesivargina pasidomėti, kaip praktikoje taikomi nauji teisės aktai“, - sakė Evaldas Jurkevičius. Evaldo Jurkevičiaus iniciatyva pavojingą darbą dirbančių pareigūnų sąrašą nuo šio pavasario papildė ir gelbėtojų tarnybos.

Apie pilietinę visuomenę tiek daug kalbėta ir rašyta, kad, atrodo, Lietuva tikrai turėtų turėti brandžią pilietinę visuomenę. Deja, kalbos sau, o realybė sau. Kodėl taip yra? Viena priežasčių pastaruoju metu, atrodo, prasiskleidė. Ir ją praskleidė Garliavos įvykiai. Tereikėjo žmonėms patiems parodyti iniciatyvą, susiburti ir jų adresu pasipylė kaltinimai, pagieža, neapykanta. Pasirodo, kad visuomenės aktyvumas, pilietiškumas kai kam nėra laukiamas ir pageidaujamas dalykas.

Opozicinių partijų reikalavimu šių metų gegužės 5 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete skubos tvarka buvo svarstomas projektas, numatantis iki 2010 gruodžio 31 d. sutrumpinti sumažintų pensijų mokėjimo laikotarpį mažiausiai apsaugotai socialinei grupei (valstybinių ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams). Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl išvadų pateikimo, taip vengdamas pensininkams svarbių sprendimų priėmimo.

Nuoširdžiai užjautėme ir užjaučiame kaimynus, brolius ir seses lenkus tokios žiaurios tragedijos akimirką. Manau, kad tikrai didelė mūsų tautiečių dalis šią tragediją priėmėme kaip savą. Ir tai ne protokolinė užuojauta, tai ateina iš mūsų sielos gelmių. Vadinasi, dar nesunykome, dar visiškai  nesumaterialėjome, nepasisekė mus paversti aukso veršio tarnais, nebeturinčiais jausmų.