politika

Metų sandūroje visada pagalvojame apie tai, ką mums atnešė prabėgusieji, ką padovanos ateinantieji. Nelaikau savęs nei ypač talentingu ar gabiu, tiesiog bandau būti sąžiningas prieš save ir kitus, teisingas savo sprendimuose, moralus savo veikloje. Tačiau gyvenimas mane vis priverčia įrodinėti tai, kas, logiškai mąstant, ir taip yra aišku. Nebešnekėsiu apie patriotizmą savo tėvynei, kurį įrodinėju ne žodžiais, o kasdieniais darbais.

Praėjusią savaitę atsistatydinęs premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas teigia, kad nebegalėjo produktyviai bendradarbiauti su dabartine Vyriausybe. Anot jo, jo bei premjero pozicijos sutapo tik dėl euro, tuo metu kitos kitos svarbios finansų problemos nesprendžiamos arba atidedamos. „Daugeliu atvejų mano pozicijos ir siūlymų nepalaikydavo nei premjeras, nei finansų ministras, nors kai kurie jų buvo grįsti geriausių Lietuvos ir pasaulio ekonomistų įžvalgomis.

Pinigai yra ne valstybingumo simbolis, o priemonė šalies gerovei pasiekti, tikina finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia, kad Lietuva, atsisakiusi lito, nepraras savo nepriklausomybės simbolio, o tiesiog taps geriau matoma pasaulyje.

 Valdančiosios Socialdemokratų partijos populiarumas nuo lapkričio sumažėjo, tačiau ji toliau turi daugiausiai rėmėjų - jeigu rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, už šią partiją balsuotų 21,8 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį palaikančių socialdemokratų partiją buvo 24,5 proc., rodo naujausios apklausos duomenys. Kitos politinės partijos nuo socialdemokratų atsilieka nemažu skirtumu.

Lietuvos politikai, metų metus nesugebantys išspręsti teisėsaugos sistemos problemų, turėtų kuo skubiau vykti į Estiją ir ten gerai išmokti šios šalies pamokas, - įsitikinusios pareigūnų interesus ginančios profesinės sąjungos. Nuo 2015 m. pradžios Estijos policija pradeda programos „1000” įgyvendinimą, kuomet minimalus pradedančio policininko darbo užmokestis bus 1000 eurų.

Jonavos rajone planuojama panaikinti dešimt gyvenamųjų vietovių. Daugumoje jų nebėra gyventojų. Savivaldybė siūlo panaikinti Dumsių geležinkelio stoties, Gaižiūnų geležinkelio stoties, Prapuolynės, Lokio, Šiaudinės, Sergiejevkos, Kalnėnų geležinkelio stoties, Varpėnų, Zofijaukos, Žeimių geležinkelio stoties kaimus. Daugumoje šių kaimų niekas nebegyvena, todėl jų teritorijos bus prijungtos prie gretimų teritorijų.

Artėjant savivaldos rinkimams kyla daugybė diskusijų, partijos renka kandidatus į mero postą, bet jų sprendimai keičiasi greičiau nei oras Lietuvoje. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – koks turėtų būti sostinės meras? Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų.

 Seime įregistruotos pataisos, siūlančios vėlinti pareigūnų ir karių pensijas. Paprastai kalbant, kėsinamasi atimti vieną iš kertinių statutinių pareigūnų socialinių garantijų - net penkeriais metais prailginti privalomos tarnybos stažą. Civilizuotame pasaulyje kariams ir pareigūnams garantuojamas ypatingas moralinės pagarbos ir socialinio išskirtinumo statusas.

 Praėjusią savaitę Latvijos užsienio reikalų ministras tapo pirmuoju aukštas pareigas užimančiu Baltijos šalių pareigūnu, prisipažinusiu esant gėjumi. Ar politiko seksualinė orientacija yra svarbi informacija piliečiams? Ar tai turi būti žinoma? Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadove Dovile Šakaliene, „Delfi“ vyriausiąja redaktore Monika Garbačiauskaite ir Seimo nariu Roku Žilinsku.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius atrėmė kaltinimus, kad viešai atsiskleidė esąs homoseksualus norėdamas gauti „politinių taškų“. „Baltic Times“ praneša, kad spalio 9 dieną interviu radijo laidai metu E. Rinkevičius sakė: „Girdėjau įvairių kompromituojančių teorijų, tačiau galiu jus patikinti, kad šis mano žingsnis nėra jokio slapto plano dalis“. „Mano atsiskleidimas neturėtų iš esmės pakeisti visuomenės požiūrio į mane ar kitus žmones.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas antradienį spręs, ar imtis svarstyti Prezidentės teikiamas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išlaikyti dvigubą pilietybę valstybei ypatingai nusipelniusiems Lietuvos piliečiams. Pranešimas apie tai, kad Seimui Prezidentė teikia Pilietybės įstatymo pataisas sutapo su žinia, kad buvęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas turi JAV pilietybę, todėl mūsų šalies pilietybės neteks.

Jau beveik metus Gruzijos prezidento poste esantis Giorgijus Margvelašvilis vis labiau tolsta nuo savo protežė, milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, įtakos. O tai kelia įtampą ne tik šalies politikos užkulisiuose, bet ir pagrindinėje scenoje tarp prezidento ir premjero, artimo B. Ivanišvilio patikėtinio Iraklijaus Garibašvilio. Bet tikėtina, kad naujoji Rusijos politika Abchazijos atžvilgiu suvienys šiuos politinius varžovus.

Baigdama savo 33-ąją sesiją Baltijos Asamblėja (BA) penktadienį Taline 2015 metams prioritetu iškėlė saugumą ir Baltijos regiono augimą. Baltijos šalių parlamentarai ir vykdomosios valdžios atstovai susitarė, kad tarp 2015 metų prioritetų bus bendradarbiavimo su NATO sąjungininkėmis stiprinimas, NATO parengties plano įgyvendinimas, taip pat bendradarbiavimas vykdant Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką.

Lietuvos politologai sako, kad sekmadienį vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai gali atnešti daugiau stabilumo tiek šalies viduje, tiek santykiuose su Rusija. „Aišku, yra tikimybė, jog Rusija gali pasinaudoti rinkimais didinant visuomenės susipriešinimą, skatinant sabotažą ir panašiai, tačiau daugiau žiūrėčiau tai kaip į galimybę didesniam stabilumui.

LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt Dauguma, o gal net visos pagrindinės Lietuvos partijos, turi savo „juodąsias buhalterijas“, LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako pašnekovai. Anot jų, į teisėsaugos institucijų akiratį patekusi „Tvarka ir teisingumas“ (TT) tėra didelės ir išplitusios ligos simptomas. „Su TT sietina byla neiškrenta iš konteksto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkritį imasi bylos, ar po reorganizacijos Darbo partija galėjo gauti 2013 metų antro pusmečio dotaciją. Posėdis planuojamas lapkričio 10 dieną, BNS informavo teisme. Jame bus nagrinėjami skundai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, jog per 1 mln. 771 tūkst. litų siekusi dotacija „darbiečiams“ buvo skirta neteisėtai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvykęs į Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinę Belgradą, buvo sutiktas kaip didvyris. Tebesitęsiant Rusijos ginčui su Vakarais dėl Ukrainos, Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V.Putinui raudoną kilimą o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio mūšį už Belgrado išvadavimą.

Seimo Žmogaus teisių komitetui siūloma balsuoti dėl „darbiečio“ Gintaro Tamošiūno parengto kreipimosi, kurio preambulėje nurodoma, kad Darbo partijos byla yra politinė. Kaip rašo portalas 15min.lt, komiteto narės liberalė Dalia Kuodytė ir socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtina, kad komitetui priėmus tokį dokumentą, juo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas neabejotinai mojuotų gindamas savo teisinę neliečiamybę Europos Parlamente.

Konservatoriai, siūlydami grąžinti permoką už per brangiai pirktas „Gazprom“ dujas, politikuoja, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, pagal konservatorių parengtą rezoliucijos projektą, tam reikėtų turėti pinigų, tačiau jų nėra. „Turiu aiškiai pasakyti, kad „Gazprom“ mums jokios permokos nesumokėjo.

 Buvęs tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas sako nesvarstantis galimybės dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose, nors jo pavardę tarp potencialių kandidatų įvardijo opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas. „Vertinu TS-LKD prezidiumo parodytą man pasitikėjimą, tačiau pasiūlymo rungtis Vilniaus miesto mero rinkimuose nesvarstau.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Kodėl Vakarų Europoje tiek daug euroskepticizmo, gali paaiškinti „Eurovizijos“ dainų konkursas, sako rašytojas, Talino ir Helsinkio universiteto profesorius Reinas Raudas. „Jau seniai senojoje Europoje jis nieko nereiškia, nors Rytų Europoje visi žiūri, kiek gavo taškų. Taip pat „Eurovizija“ skaldoma į dvi dalis: nuolatinėms narėms nereikia „kvalifikacijos“, o kitos turi varžytis.

 Per pastarąjį pusmetį politinių partijų gretos pagausėjo 1 tūkst. 284 naujais nariais. Spalio mėnesio duomenimis, kuriuos politinės partijos pateikė Teisingumo ministerijai, partijoms priklauso 115,4 tūkst. piliečių. Gegužę politinių partijų nariais buvo 114,1 tūkst. piliečių. Labiausiai išaugo Liberalų sąjūdžio gretos - partija pasipildė tūkstančiu narių ir jų šiuo metu turi 6 tūkstančius.

Richardas Jonaitis, LRT Radijo LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Tiems jauniems žmonėms, kuriems norisi save išbandyti politikoje, reikėtų taip ir padaryti, o po to labai sveika „prablaivėti“. Taip mano žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Anot jo, jei politika patiks, galima joje ir pasilikti, bet reikia žinoti, kada atsitraukti ir užleisti vietą kitam. „Man labai norėtųsi, kad jauni žmonės kiltų ir stumtų net ir mano kartą lauk iš viešojo gyvenimo, iš politikos.

Reguliariai pasirodantys solidžių tyrimų agentūrų apklausų rezultatai nedžiugina: politinės partijos Lietuvoje gyventojų vertinamos itin nepalankiai, su nemaža įtarumo ir nepasitikėjimo doze. O juk būtent iš jų skiriami tautos atstovai, turintys imtis atsakomybės už viso krašto gerovę.

 Ne tik nacionalinės politikos scenoje turime profesionalių provokatorių, rėkiančių „Už Lietuvą, vyrai!“ ir sugebančių atkreipti į save dėmesį bei dykai pasireklamuoti. Savivaldos rinkimai artėja – įsižiūrėkime. Į politiką galima patekti vienų akyse susikūrus kovotojo už teisybę įvaizdį, kitų – rėkiančio, prieš viską protestuojančio, bet nieko nesiūlančio demagogo. Tokių personažų yra ne tik tarp ilgamečių paraštės veikėjų, bet ir įsitvirtinusiose valdžios partijose.

Paaiškėjus, kad SSRS jau nebeišgyvens ir Uzbekija taps nepriklausoma valstybė, jau 1990 m. atsirado net dvi partijos, kurios siekė atskirti dujų ir naftos savo gelmėse turinčią, bet vis dar neturtingą Karakalpakiją nuo Uzbekijos ir prijungti ją prie kitų valstybių. Viena jų – Marato Aralbajevo vadovaujama „Tautos valia“ (karak.

LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Lietuvos knygynuose trūksta politiką filosofiniu istoriniu požiūriu analizuojančių knygų: lietuvių autoriai retai rašo tokias knygas, o nauji užsienietiškų šios srities knygų vertimai nebeatsiranda. Taip LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Alvydas Jokubaitis.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje.

Nuolat bandoma įvykius dokumentuoti tiksliai ir teisingai. Tačiau tai – labiau tikslas nei realybė… Istorijos, kurios iš pradžių sklido iš lūpų į lūpas, o paskui buvo užrašinėjamos, pasiekia ir mūsų moderniuosius laikus. Esminis klausimas – kiek jose likę teisybės? Juk net ir istorikai sutaria, jog kai kurių tiesų sklidimas galėjo būti kam nors nenaudingas. Taip istorijos vingiuose tikslingai arba netikslingai pasimeta ne tik daiktai, įvykiai, bet ir žmonės. Listverse.

Iš didelio rašto išėjo iš krašto – taip teigia liaudis. O liaudis, kaip žinote, visada teisi. Kai konservatorių Graužiniene vadinama Rasa Juknevičienė ir vėlei dėl bet ko (konkrečiai – dėl Škotijos referendumo) apkaltina Rusiją, nejučia imi galvoti, kad tikroji Lietuvos grėsmė – ne Rusija, o konservatoriai. Konservatoriams Rusijos grėsmė – paskutinis jų populiarumo šiaudas. Štai per Europos Parlamento (EP) rinkimus jie šitą šiaudą ištraukė ir laimėjo.

 Sėkmingai suvaldžius skaudžius pasaulio ekonomikos 2008-2010 metų krizės padarinius, šiuo metu Lietuva siekia energetinio saugumo, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, bet vienas didžiausių iššūkių išlieka blogėjanti demografinė situacija. „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 m., sumažėjo daugiau nei 411 tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos į kitas šalis išvyko apie 790 tūkst. asmenų.

Radijo „Laisvoji banga“ svečias Teisingumo instituto įkūrėjas Tadas Kelpšas laidoje negailėjo kritikos politikams ir žėrė konkrečius pavyzdžius: „Aš apskritai mūsų politikoje pasigendu tokio suvokimo, kad vidinė konkurencija tarp valstybių mokesčių srityje yra iššūkis, su kuriuo mūsų politikai tiesiog privalo susitvarkyti.

Translyčių asmenų teisių aktyvistė ir Islandijos studentų Queer organizacijos atstovė Ugla Stefanía Jónsdóttir tęsia pasakojimą apie translyčių žmonių patiriamus sunkumus. Pirma interviu dalis čia.

Lietuvos diasporos politika pristatyta rugsėjo 16–17 dienomis Lione, Prancūzijoje, vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje daug pasiekusių diasporos profesionalų veiklai ir jų galimai įtakai šalių vystymuisi aptarti. Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, pristatydama Lietuvos patirtį, akcentavo „Globalios Lietuvos“ idėją.

Šiaip nesu linkęs diskutuoti su žmonėmis, kurie nemoka klausyti, nekalba argumentais ar tiesiog nemąsto adekvačiai. Tačiau žiniasklaida yra toks dalykas, kur reikia būti tiksliems ir nuosekliems. Nes bet kokia nepaneigta informacija, ištraukta po keleto metų gali būti cituojama kaip tikra šventa tiesa, kurios oponentas nepaneigė, nes jam tiesiog pritrūko argumentų.

Žinių radijas Prezidentės Dalios Grybauskaitės lankymasis tautinių bendrijų teritorijose tėra politikos imitacija, kuri nestiprina tautinių bendrijų pasitikėjimo Lietuva, „Žinių radijui“ antradienį sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Seimo Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) frakcijos nariai įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo variantą, kuris įteisintų platų tautinės mažumos kalbos oficialų vartojimą, dvikalbes lenteles, o valstybę įpareigotų finansiškai remti tautines mažumas.

 Sovietmečiu alsuojančių Žaliojo tilto skulptūrų turi nelikti, taip mano aktyvų ir pilietišką Lietuvos jaunimą vienijanti organizacija „Jaunųjų konservatorių lyga“. Organizacijos atstovų teigimu Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti išbrauktos iš saugomų kultūros vertybių registro ir kartu su kitomis sovietinėmis skulptūromis rasti savo vietą Grūto parke. „Akivaizdu, kad šios skulptūros nėra tik meno kūrinys, jos yra paminklas daugelį metų mums diktuotai priespaudai.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, rengia tarybos posėdį, per kurį didžiausias dėmesys bus skiriamas artėjantiems savivaldos rinkimams. Partijos taryba planuoja patvirtinti pirmuosius LSDP kandidatus į merus. Jų yra apie 20, BNS sakė LSDP infocentro vadovė Jolanta Bielskienė. Taip pat ketinama tvirtinti LSDP rinkimų štabą. Jam šiuo metu laikinai vadovauja Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Šiandien Teisingumo ministerijoje teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir Juodkalnijos Ministro Pirmininko pavaduotojas bei teisingumo ministras Duško Markovićius aptarė Juodkalnijos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus ir pasirašė Lietuvos ir Juodkalnijos teisingumo ministerijų tarpusavio supratimo memorandumą.

1. Apibrėžimai, istorija ir perspektyvos Dešinės ir kairės sąvokos politiniame žodyne apibrėžiamos įvairiai. Dažniausiai sutinkamos šios idėjinės ir principinės skirtys: dvasia-materija, kultūrinis normatyvizmas-kultūrinis reliatyvizmas, socialinis individualizmas-socialinis kolektyvizmas, skirtybė-lygybė, tąsa-permainos, patriotizmas-kosmopolitizmas, savarankiška iniciatyva-kolektyvinė globa, laisva rinka-reguliuojama rinka, lygūs mokesčiai-diferencijuoti mokesčiai, privati nuosavybė-valstybinė...

Šiuo straipsniu norėčiau apžvelgti Lietuvos ir Irano Islamo Valstybės bendradarbiavimo prielaidas, labiau akcentuodamas potencialų šalių ekonominį bendradarbiavimą. Pabandyti surasti atsakymą, kokius žingsnius turėtų žengti Lietuvos valstybė, siekdama naudingo ekonominio bendradarbiavimo svarbiausiose ir jautriausiose Lietuvai ūkio šakose. Šių metų rugpjūčio 9-12 dienomis Lietuvos Seimo narių delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso, lankėsi Irano Islamo Respublikoje.

Siūlymas nustatyti, kad viceministrus skirtų ir atleistų premjeras, prieštarauja Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai. Jie remiasi Konstitucinio Teismo (KT) 1999 metų lapkričio 23 dienos nutarimu, kuriuo panaši įstatymo norma pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

„Lietuvoje skirtingai nuo senųjų demokratijų nėra progresinių mokesčių, per kuriuos kitos šalys išlygina tą atotrūkį tarp labai turtingų ir vargšų", - „Žinių radijuje" kalbėjo parlamentaras Algirdas Sysas, aiškindamas, kodėl Lietuvoje auga skurdo lygis.   Nors Lietuvoje veikia kairioji Vyriausybė, pernai padidėjo skurdo lygis, paskelbė Statistikos departamentas. Tiesa, nedrastiškai – 2 procentiniais punktais.

Šiandien partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje vyko pareigūnų profesinių sąjungų ir partijos atstovų susitikimas. Susitikime dalyvavo partijos pirmininkas Rolandas Paksas, partijos atstovai Almantas Petkus, Rimantas Ručys bei Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel, tarybos nariai Vytautas Lamauskas ir Tomas Vaitkunskas.

  Antradienį prie pietų stalo Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Vyriausybės nariais aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus.   Darbinių pietų metu buvo planuojama paliesti gynybinio ir energetinio saugumo stiprinimo, euro įvedimo, socialinės atskirties mažinimo bei kitus klausimus. Po pietų prezidentė ir premjeras trumpai pristatė aptartas problemas ir jų sprendimo galimybes naujame politiniame sezone.

Valdančioji koalicija gali sėkmingai veikti ir be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Aš tai nejaučiu koalicijos griūties. Jei LLRA politikai galvoja, kad ambicijos yra aukščiau už norą dirbti Lietuvai, Lietuvos žmonėms, tiems patiems Lietuvos lenkams, kurie čia gyvena - čia jų problema. O koalicija ir su trimis partijomis gali gyvuoti“, - Žinių radijui pirmadienį sakė A.Sysas.

Šiandien karas tarp Rytų ir Vakarų vyksta ne šnipų ir slaptųjų tarnybų pasaulyje, o internete. Net ekonominės sankcijos tarnauja ne kaip tiesioginė karo priemonė, o kaip įtikinėjimo, pakeistinio mąstymo formavimo elementas. Jos turi padėti įtikinti rusus, kad vakarietiška maisto produkcija – nenatūrali ir kenksminga žmogaus sveikatai, genetiškai modifikuota.

 Premjeras Algirdas Butkevičius kitą savaitę Rygoje Estijos ir Latvijos premjerams pristatys idėją Baltijos kelio vardą suteikti ruožui, kuriame prieš 25-erius metus vyko ši akcija už Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Pasiūlymą kelio atkarpą Lietuvoje oficialiai pavadinti „Baltijos keliu“ šią savaitę pateikė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis taip pat pakvietė Vyriausybę kreiptis į kolegas Latvijoje ir Estijoje su siūlymu priimti analogiškus sprendimus.