plačiajuostis internetas

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. namų ūkių būtų užsisakę itin spartų – 100 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšį.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinkusi duomenis apie jų vykdytą veiklą 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį. 2014 m. IV ketvirtį, palyginti su 2014 m. III ketvirčiu, investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą išaugo 22,8 proc. ir sudarė 92,99 mln. Lt, o, palyginti 2014 metus su 2013 metais, investicijos sumažėjo 5,1 proc.

Šeštus metus iš eilės Lietuva išlaiko lyderės pozicijas Europoje pagal šviesolaidinio interneto tinklo skvarbą. Pasaulyje mūsų šalis užima aštuntą vietą, rodo kasmetinė asociacijos „FTTH Council Europe“ ataskaita. Per praėjusius metus šviesolaidinio interneto naudotojų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 3 procentiniais punktais ir pasiekė 34,6 procento.

Naujai paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, apibendrinančiais plačiajuosčio interneto ryšio prieigos situaciją Europoje 2014 m., Lietuva išlieka viena pirmaujančių valstybių sparčiojo plačiajuosčio interneto naudojimo srityje. Bazinio fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba (t.y. paslaugos abonentų skaičius 100-ui gyventojų) 2014 m. liepą Lietuvoje siekė 30 proc. (ES vidurkis – 30,9 proc.); pagal šį rodiklį Lietuva buvo 11 iš 28 ES valstybių.

Jau ne kartą teko girdėti apie „Google“ ir „Facebook“ projektus, kuriais siekiama internetu aprūpinti net ir toliausiuose planetos kampeliuose gyvenančius žmones. Tačiau net ir Europos pietinėje dalyje yra vietų, kuriose interneto ryšys yra ne toks, kokio norėtųsi tų vietų gyventojams. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad dalis Italijos parlamentarų ragina viešose vietose įdiegti nemokamus interneto prieigos taškus, veikiančius bevielių technologijų pagrindu.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė išankstinius 2013 m. ketvirtojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. 2013 m. IV ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2013 m. III ketvirčiu, išaugo 46 proc. ir sudarė 120,2 mln. Lt, o palyginti su 2012 m. IV ketvirčiu, jos išaugo 49,7 proc., sakoma RRT pranešime.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė išankstinius 2013 m. trečiojo ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis. Išankstiniais RRT duomenimis, 2013 m. III ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2013 m. II ketvirčiu, išaugo 31 proc. ir sudarė 82,5 mln. Lt, o palyginti su 2012 m. III ketvirčiu, jos sumažėjo 2 proc.

Pagal Europos Komisijos (EK) paskelbtus duomenis, Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo išplėtojimo rodiklius.

„RAIN-2“ projekto vykdytojai pranešė baigę optinio tankinimo įrangos diegimo darbus, kurie leis padidinti duomenų perdavimo galimybes RAIN tinkle 8 kartus. Minėtą įrangą, projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ užsakymu, įdiegė intelektualių IT sprendimų įmonė „Blue Bridge“. Atliktų darbų vertė siekia daugiau nei 15 mln. litų, sakoma „Blue Bridge“ pranešime.