pinigų išviliojimas

Trečiadienį į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi socialine darbuotoja dirbanti moteris, kuri įspėja, kad Dainavos mikrorajone į senjorų namų duris beldžiasi vyras, galimai siekiantis apgauti senyvo amžiaus žmones. Kaip kaunietei pasakojo prižiūrima senjorė, Dainavos mikrorajone vaikšto elegantiškai apsirengęs vyras ir siūlo senyviems žmonėms įsigyti maisto papildus.

Kėdainietė Ingrida vos neužkibo ant sukčių kabliuko – gavusi žinutę, neva turi susimokėti Lietuvos paštui, kad gautų siuntą, paspaudė joje pateiktą nuorodą ir tik tada suprato, kad siaučia sukčiai, bandantys pasipelnyti įmonės vardu.  Moteris dalinosi, kad į sukčių pinkles vos nepakliuvo per klaidą. Taip jau sutapo, kad kaip tik laukė ateinančios siuntos, už kurią pasirinko atsiskaityti ją pristačius, ir gavo žinutę, kad turi susimokėti 29 centus, kad siunta būtų pristatyta.

Internetiniai sukčiai pakeitė pinigų išviliojimo strategiją. Ilgą laiką internete sklandė pranešimas, kuriame trumpąją žinute praneša apie laimėjimą ir prašoma apie jį pasidomėti atsidarius atsiųstą nuorodą. Dabar sukčiai panašias nuorodas pradėjo platinti prisidengę Lietuvos paštu.  Kokybiškai padarytame elektroniniame laiške, kuriame matomas Lietuvos pašto logotipas, teigiama, kad laiško tikslas yra suteikti informacijos apie siuntos būseną.

 Kaune policijai paskambinusi moteris pranešė apie telefoninius sukčius, kurie bando iš jos šeimos išvilioti pinigus. Į nurodytą vietą Garliavoje atvykę pareigūnai pasislėpė netoliese ir laukė aferistų, kurie turėjo ateiti pasiimti 5000 eurų. Kad viskas atrodytų rimčiau, sukčiai reikalavo surašyti pinigų perdavimo aktą, remiantis civiliniu kodeksu. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera.  Laukdami sukčių, policijos patruliai sukūrė veikimo strategiją.

Pareigūnai perspėja, jog pastaruoju metu telefoniniai sukčiai suranda vis išradingesnių būdų nei gąsdinti žmones neva jų artimiesiems nutikusioms nelaimėmis. Tobulinamos ir sukčių schemos – šie, apgaulės būdu gavę žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, bankų kortelių kodus ar pačias korteles sugeba išsisukti, keisdami savo išvaizdą, įtraukdami į savo veiklą ir nieko dėtus žmones.

Pirmą šių metų ketvirtį į SEB banką kreipėsi 16 gyventojų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Per 2013 metų pirmą ketvirtį – 74. Banko duomenimis, bendras jų patirtas nuostolis buvo 73 tūkst. litų – beveik 4 kartus mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai ši suma siekė 285 tūkst. litų. Vis dėlto bankas perspėja, kad sukčiai kuria vis sudėtingesnius nusikaltimų scenarijus, greitai prisitaiko prie ekonominių aktualijų ir jau naudojasi galimu euro įvedimu Lietuvoje.

Įvairiausio plauko sukčiai nesibodi pasinaudoti jokiomis žmonių silpnybėmis ar nelaimėmis. Štai elektroniniu paštu jau plinta virusinis „vargšės lietuvės“ Rasos Razgaitis laiškas, kuriame gi guodžiasi užstrigusi neramumų krečiamoje Ukrainoje ir prašo 2000 dolerių grįžimui namo. Nežinia, kodėl „lietuvė“ savo tautiečiams rašo ne lietuviškai, bet laužyta anglų kalba sukurpto laiško turinys maždaug toks: „Labai tikiuosi, kad greitai gausi šią žinią.

Pasiūlymu išburti ateitį susiviliojusi mergina vos neprarado 300 litų.     Kauno policija sulaikė romų tautybės moterį, kuri apgaulės būdu mėgino pasisavinti tris šimtus litų. Incidentas įvyko Kaune, Vytauto prospekte, prie autobusų stoties, greta Kauno miesto Centro policijos komisariato. Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai pamatė, kad romų tautybės moteris susistabdė šaligatviu ėjusią merginą ir nusivedė už pastato kampo.   Policininkams tai sukėlė įtarimą.

Vakar baigęs nagrinėti dar vieną su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusią nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamąją bylą, perduotą Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų, teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo 19 metų panevėžiečiui H .V. už svetimu vardu paimtus kreditus paskirta 90 parų arešto bausmė, jam teks atlyginti padarytą turtinę žalą greitųjų kreditų bendrovei.

Palangoje nuo „Sodros“ darbuotojomis apsimetusių apgavikių nukentėjo senutė. Dvi moterys į Ganyklos gatvėje esantį 84-erių metų J. A. butą užėjo ketvirtadienio vakarą, apie 17 val. Šeimininkei jos prisistatė kaip „Sodros“ darbuotojos. Moterys iš sekcijos lentynoje buvusių piniginių pavogė 21 tūkst. litų.

In­ter­ne­to pla­ty­bė­se tar­si žu­vys plau­kio­jan­tys su­kčiai ne­beap­si­ri­bo­ja elekt­ro­ni­nių duo­me­nų vi­lio­nė­mis. Prieš ke­lias die­nas Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jai pra­neš­ta apie su­kčia­vi­mus per so­cia­li­nio tink­lo svetainę „Fa­ce­book“. Ana­lo­giš­ką ty­ri­mą ką tik pra­dė­jo ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no pa­rei­gū­nai. Gal­vo­jo pa­dė­ję Į po­li­ci­ją krei­pė­si pi­ni­gus pra­ra­dęs rad­vi­liš­kie­tis.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios merginos išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Kauno policija praneša, kad ketvirtadienį apie 14 val. Pakalnės gatvėje gyvenančiai 27-erių metų merginai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo. Jis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Vėliau mergina pastebėjo, jog pasinaudojant jais paimta 2 tūkst. 200 litų paskola.

Panevėžyje bus teisiami penki sukčiautojai, pareigūnų vardu telefonu apgaudinėję patiklius žmones ir išvilioję dešimtis tūkstančių litų. Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą netrukus perduos teismui. Nuo sukčiautojų grupės nukentėjo ir neteko didelės vertės turto – daugiau kaip 36 tūkstančių litų – septyni asmenys, vienas jų jau miręs. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantis S. J. įtariamas kartu su kitais nuteistaisiais laisvėje subūręs penkių asmenų grupę.

Ketvirtadienį po pietų Kauno Genio gatvės gyventojas sulaukė skambučio laidiniu telefonu. Nepažįstamas vyriškis prisistatė policijos pareigūnu. Sukčius teigė, jog 64 metų vyriškio dukra padarė avariją ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės išgelbės tik pinigai. Kai sukčius atėjo prie durų, patiklus vyras padavė jam pinigus. Tik vėliau jis paskambino pačiai dukrai ir suprato, jog buvo apgautas.

Liūd­nų kal­bų apie tė­čio ne­lai­mę su­jau­din­tas 10-me­tis su­kčiui ati­da­vė ma­mos ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius ir ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį. Ne­pa­žįs­ta­mas as­muo į kur­šė­niš­kių na­mus fik­suo­to­jo ry­šio te­le­fo­nu pa­skam­bi­no bir­že­lio 27-osios po­pie­tę, apie 14 va­lan­dą. At­si­lie­pu­siam ma­ža­me­čiui ne­pa­žįs­ta­ma­sis pri­si­sta­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nu ir pa­sa­kė, kad jo tė­tis, ku­ris šiuo me­tu yra Nor­ve­gi­jo­je, pa­da­rė į ava­ri­ją.

Pusė milijono litų – neperkant jokio loterijos bilieto. Tokius jaukus mėto internetiniai sukčiai iš Nigerijos bei kitų kraštų. Policijos atstovai prabyla, jog apgavikai vis dar atranda laimėjimais įtikėjusių žmonių. Pasiūlęs laimėjimą paprašė pinigų „Mes norime Jums pranešti, kad jusu elektroninio pašto adresas tarptautini apdovanojima, 14 balandžio 2012 apdovanojimo prizo kontakto reikalavimo priza laimejo 500,000,00 euru.

Lietuvis, prisistatinėjęs teisėsaugininku, iš Pernu miesto gyventojų išviliojo eurų, kronų ir JAV dolerių už maždaug 45 tūkstančius litų. 26 metų Panevėžio gyventojas  A.P. nuteistas kalėti du mėnesius. Vyriškis teisiamas jau penktą kartą.

Nusikaltėlio aukomis tapo pagyvenę žmonės ir mažamečiai vaikai, kuriems jis privalės atlyginti 67 tūkstančius litų neturtinės žalos. Penktadienį Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje keturis kartus teistas Vadimas Bondarevas kaltinamas devynis kartus išviliojęs iš senukų ir mažamečių vaikų pinigus ir kitus daiktus.

Telefoniniai sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip apgauti žmones, – pastaruoju metu jie vis dažniau apsimeta policijos pareigūnais. Jeigu jums paskambins telefonu ir paklaus, kodėl neateinate į Policijos komisariatą Tulpių gatvėje, nors buvote kviesti, nesutrikite. Didesnė tikimybė, jog į jus nusitaikė telefoniniai sukčiai nei kad patys to nežinodami nusižengėte įstatymui.

150 mln. frankų surinko Emberų šeimos nariai iš stambių kreditorių ir smulkių indėlininkų tais laikais, kai prabangiai apstatyta pilis su dideliais naudmenų plotais Prancūzijoje kainavo ketvirtį milijono, o penkių šimtų frankų alga per mėnesį buvo laikoma nerealiai didele. Skolintojai tikėjosi, kad lėšos sugrįš su dideliu pelnu po to, kai pasibaigs teismo procesas dėl didžiulio turto, kurį paliko testamentu Terezai Ember amerikietis milijonierius Crawfordas.