perlaidos

Emigravusių vaikų turintys pensininkai netenka dar vieno pajamų šaltinio. Smarkiai mažėja piniginių perlaidų iš užsienio. Jei dar prieš porą metų emigrantai į Lietuvą pervesdavo daugiau kaip milijardą eurų ir taip ženkliai prisidėdavo prie šalies ekonomikos augimo, dabar skaičiai sumažėjo daugiau kaip perpus. Tokias nedideles sumas Lietuvos bankas fiksavo tik 2005-aisiais.

Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai, teigia ekonomistai. Anot jų, tai yra globalus reiškinys, nes sumažėjo ir iš Lietuvos į užsienį siunčiamų pinigų sumos. „Įtakos turėjo pandemija, kai žiūrime į mėnesinę statistiką, tas labai aiškiai matosi – perlaidose lūžis įvyko kovo mėnesį. Iki tol perlaidos kokius penkerius metus buvo labai stabilios ir sudarydavo apie 90 mln.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 metais siekė 1,109 mlrd. eurų, tuo tarpu Lietuvos gyventojų perlaidos į užsienį – 398 mln. eurų, skelbia Eurostatas. Iš visų į Lietuvą gautų perlaidų 460 mln. eurų sudarė perlaidos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, 649 mln. eurų – iš trečiųjų šalių, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 125 mln. eurų iš Lietuvos pervestų lėšų buvo pervestos į ES valstybes, 273 mln. eurų – į trečiąsias šalis.

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2016 metais siekė 1,092 mlrd. eurų, tuo tarpu Lietuvos gyventojų perlaidos į užsienį - 426 mln. eurų, skelbia Eurostatas. Iš visų į Lietuvą gautų perlaidų 500 mln. eurų sudarė perlaidos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, 591 mln. eurų – iš trečiųjų šalių, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 154 mln. eurų iš Lietuvos pervestų lėšų buvo pervestos į ES valstybes, 272 mln. eurų – į trečiąsias šalis.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Gyventojų perlaidų į Lietuvą iš kitų šalių suma pastaruosius pora metų yra stabili ir keitėsi nedaug, bet tokių pervedimų yra mažiau nei prieš trejus metus, rodo naujausi Lietuvos banko statistiniai duomenys. Nors dėl planų pasitraukti iš Europos Sąjungos pernai smarkiai sumažėjo pervedimų iš Jungtinės Karalystės suma, perlaidų iš šios šalies ir JAV pernai gauta daugiausia, pranešime spaudai teigė Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.