per vėlines

Per Vėlines, kaip įprasta, retai į kapines keliaujame tuščiomis. Nusinešti žvakutę ar gėlių tapo kiekvienam suprantama. Pamiršusiems ar iš toliau atvažiavusiems žvakių ir gėlių prie pat kapinių parduos čia įsikūrę prekeiviai. Tačiau šie metai prekybininkams skausmingi – jie sakosi dar nematę tokio blogo sezono. Sėdame į automobilį ir važiuojame į vienas populiariausių bei didžiausių amžinojo poilsio vietų Vilniuje – Rokantiškių kapines.

Per Vėlines, mirusiųjų pagerbimo šventę, šiemet Lietuvos gyventojų laukia 4 poilsio dienos. Tūkstančiai žmonių išvažiuos į gimtąsias vietas, kad aplankytų giminių ir artimųjų kapus, ant jų uždegtų atminimo žvakeles. Į kelius išriedės daug transporto priemonių, visas dienas eismas bus intensyvus, iš vairuotojų  pareikalaus ypatingo susikaupimo ir dėmesio. Todėl tarnybos, atsakingos už viešąją tvarką ir saugų eismą keliuose, mirusiųjų pagerbimo dienomis stiprina savo veiklą.

“Jeigu Seime nebus patvirtintas ateinančių metų valstybės biudžetas, vasario mėnesį nebebus iš ko mokėti pensijų, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Jis sako esąs įsitikinęs, kad to niekas nenorėtų, todėl biudžetas bus patvirtintas.” Tiesioginės sąsajos lyg ir nematau, nes „Sodra“ ir valstybės biudžetas – lyg ir atskiros kišenės, nors ir susiejamos dėka politinės valios.

Klaipėdos rajono policijos komisariate šiemet pradėta 16 ikiteisminių tyrimų dėl dingusiųjų be žinios. Rasta 14, iš jų du negyvi. Pernai visi dingusieji buvo rasti, tačiau užpernai, 2007 m., dviejų nepavyko rasti: Zinaidos Volkovos iš Lankupių ir gargždiškio Alfonso Benečio. Trečius metus ieškoma be žinios dingusi Raimonda Pupšytė iš Samališkės kaimo, kuri vieną vakarą po Kalėdų prapuolė tarp Vėžaičių ir Samališkės. Prieš 11 metų dingo Jakų kaimo gyventojas Romasis Roškus.

Vėlinės – diena, kai prisimename mus palikusius brangius žmones. Tą dieną visi plūstame į kapines padėti gėlių, uždegti žvakelę, pasimelsti, pasidalinti prisiminimais apie tuos, kurie kadaise gyveno šalia mūsų. Tačiau kai kurios istorijos apie mirusiuosius verčia nusišypsoti. Šį kartą skaitytojams pateikiame keletą istorijų apie tai, kaip mirusiesiems sunkiai sekėsi atgulti į amžinojo poilsio vietą, kokių kuriozinių situacijų teko patirti kai kuriems gyviesiems.

Per Vėlines pagerbiami mirusieji. Vieni jų paliko šį pasaulį po sunkios ligos, kiti atsisveikino su gyvenimu savanoriškai. Vieni pageidavo prašmatnių laidotuvių, kiti prašė kūną sudeginti. Vieniems artimųjų mirtis atnešė nuostolių, kitiems - pelną, nes paveldėjo nemažą turtą. Kadangi kiekvienas žmogus į mirtį žvelgia savaip, idealaus būdo atsisveikinti su šiuo pasauliu nėra.

Per Vėlines, girdėjau dviejų pagyvenusių žmonių pokalbį. „ Ar matei tuos, galovynus per televizorių“, paklausė vienas pašnekovas. „O ką ten rodė“, pasiteiravo antrasis. „A. Valinską su kompanija“, nusijuokė šis. Nesupratau, kas tie galovynai ir kas bendra tarp jų ir naujai iškepto Lietuvos politiko, gal net būsimo Seimo pirmininko. Todėl paklausiau keleto vyresniojo amžiaus žmonių, ar jie girdėjo apie galovynus. Pasirodo, girdėjo.

Prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą atkeliavęs Helovinas, pasirodo, nesąs toks populiarus, kaip tikėtasi anksčiau. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad jaunimas domisi naująja iš Vakarų pasiskolinta švente, tačiau, palyginti su tradicinėmis krikščioniškomis šventėmis ir netgi su Valentino diena, Helovinas vis dar atrodo labai blankiai. Lentynose - mažėja Helovino atributikos Dar visai neseniai Helovinas sukėlė didžiulį ažiotažą Lietuvoje.

Per Vėlines mąstome apie mirusiuosius. Tačiau džiugina ir tai, kad ne visi lietuviškos politinės dešinės galvotojai ir veikėjai yra mirę. Apie juos liudija  iš naujo kylantys „galvojančiųjų dešiniaisiais pusrutuliais žmonių“ vienijimosi sumanymai. Kita vertus, Lietuvoje mirtimi vaduojasi daugelis dešiniųjų idėjų, o politinių partijų elgsenos tai tik patvirtina. Užmeskim akį į nepriklausomybės metų idėjų istoriją.