pensijų dydis

Apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus kalbama dažnai, tačiau gerokai rečiau dėmesys skiriamas tam, kas laukia vėliau – senatvėje. Statistika rodo, kad Europoje lyčių nelygybė darbo rinkoje ilgainiui virsta dar didesniu pensijų atotrūkiu: daugelyje šalių moterų gaunamos pensijos yra gerokai mažesnės nei vyrų. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra gerai žinomas reiškinys visoje Europos Sąjungoje (ES). „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES moterys uždirbo 12 proc.

Pensijos Lietuvoje kasmet indeksuojamos ir nuosekliai didėja visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp pensijų dydžių skirtingose savivaldybėse išlieka akivaizdūs. Kai kuriose vietovėse pensininkai gauna kur kas didesnes išmokas nei kitur – net ir po didinimų kai kurių rajonų gyventojų pensijos tebėra gerokai mažesnės nei, pavyzdžiui, didžiųjų miestų pensininkų.

Kol vieni pensijų gavėjai skursta ir skundžiasi, kad nepragyvena, kiti džiaugiasi net 2 tūkst. eurų dydžio pensijomis. „Sodra“ aiškina, kad šie gyventojai gauna daugiau pinigų, nes ilgiau dirbo ir gavo didesnį atlyginimą. „Sodros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūtį buvo 25,5 tūkstančio senatvės pensijos gavėjų, kurių pensija viršija 1 tūkst. eurų ir 96 pensijų gavėjai, kurių pensija yra 2 tūkst. eurų ir daugiau. „Didesnes nei 2 tūkst.

Politikai ir institucijos ne kartą skelbė, kad nuo šių metų pradžios gyventojams didės senatvės ir kitos pensijos. Tačiau panašu, kad ne visiems vienodu metu. Išankstinės pensijos gavėjai padidintos pensijos dar negavo. „Sodra“ tikina, kad gyventojus didesnės pensijos pasieks vasarį. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas iš Rokiškio rajono skundėsi, kad jo pensija nuo sausio 1 d., nepadidėjo taip, kaip buvo žadėta.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą.  Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Angelė. Moteris pasakojo, kad neseniai pardavė savo būstą ir nusipirko kitą. „Gyvenau dideliame trijų kambarių bute, mokėjau didžiules sąskaitas už šildymą, vos pakakdavo pensijos komunaliniams mokesčiams sumokėti.

Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie II pakopos pensijos kaupimą ir šios sistemos ateitį. Vieni tokį rūpinimąsi senatve labai skatina ir giria, tačiau kiti juo labai abejoja. Vilniaus universiteto profesorius ir ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad valstybės kišimasis, t. y. iš mokesčių mokėtojų skiriamos lėšos ir privalomas įtraukimas į II pakopos pensiją, yra visiškai netinkamas.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Nuo 2022 m. pradžios senatvės, netekto darbingumo pensijos turėtų būti padidintos labiau, negu tą numato dabar galiojantis įstatymas ir tam yra planuojamos lėšos, ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Nesustosime ir jau dabar galiu 2022 m. pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau nei buvo prognozuota.