pensija

Apie 36 tūkst. gyventojų prisijungė prie pensijos kaupimo antroje pakopoje arba atnaujino anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą. Jeigu jų alga nebuvo pakelta, rugpjūtį, kai mokamas atlyginimas už liepą, šie gyventojai sulauks mažesnių algų. Taip nutiks dėl to, kad dalis žmogaus darbo užmokesčio bus pervedama į jo pasirinktą pensijų fondą.

Jau po 5 mėnesių visi, kaupiantys pensijai II pakopoje, galės laisvai atsiimti savo pinigus. Tačiau daugelis dar nėra apsisprendę, ar vertėtų tą daryti, arba nesupranta, kaip tai tiksliai vyks, ar išeis atgauti visus sukauptus pinigus, kaip tai paveiks algą ir pan. Matydami užklausų skaičių specialistai prognozuoja, kad iš kaupimo trauksis daugiau nei pusė gyventojų – didžioji dalis tų, kurie uždirba nedaug ir patys kaupti senatvei nežada.

Vis daugiau lietuvių vyksta į užsienį užsidirbti ar kurį laiką ten pagyventi. Tačiau ne visi susimąsto, kad dėl to gali kilti sunkumų senatvėje, bandant apskaičiuoti užsitarnautą pensiją, kadangi stažas ir įmokos buvo kaupiamos skirtingose šalyse. O ten yra taikomi skirtingi reikalavimai, skaičiavimai ir pan. Dėl to pasitaiko atvejų, kai žmogus vienoje šalyje jau yra laikomas pensininku, kitoje – dar ne. Arba vienoje šalyje jis sukaupė minimalų stažą, o kitoje – ne.

Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) gali gyventi keli šimtai tūkstančių emigravusių lietuvių. Kai kurie iš jų jau pasiekė ar netrukus pasieks 55 metus – minimalų pensinį amžių šioje šalyje. Jeigu jie dalyvavo pensijos kaupime, prie kurio, kitaip nei Lietuvoje, JK prisideda ir darbdaviai, sulaukę minimalaus pensinio amžiaus, galės išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto, kuris nebus apmokestinamas.

Seimui galutinai pritarus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, diskusijos apie reformą netyla. Vieni tikina, kad žmonių iš kaupimo išeis per daug, tad pensijos ir anuitetai mažės. Kiti viliasi, kad iš valstybės biudžeto pervedamas procentas skatins žmones pasilikti. Priėmus šias pataisas nebeliks automatinio įtraukimo į II pensijų pakopos kaupimą, žmonės galės lengviau iš kaupimo pasitraukti, atsiimti dalį pinigų.

Ne vienam gyventojui yra kilęs klausimas, kaip tiksliai skaičiuojamos pensijos, kam reikalingi apskaitos vienetai ar stažas, jei vis tiek didžiąja dalimi pensiją lemia atlyginimas ir nuo jo sumokėtos įmokos.

Lietuviai galės atsiimti antrosios pensijų pakopos lėšas, tačiau ekspertai įspėja, kad šie pinigai gali būti tiesiog iššvaistyti. Ar pakaks sąmoningumo nepasiduoti momentiniam vartojimui, kaip nutiko Estijoje? Apie pensijų reformą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.

Nuo kitų metų visi, kaupiantys pensijas II pakopoje, 2 metus galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Šiuos pokyčius gyventojai palaiko, tačiau, anot jų, to – negana. Dalis viliasi, kad privačių fondų išvis neliks – esą dėl jų stipriai sumažėjo „Sodros“ pensijos, kurioms ir reikėtų skirti pinigus iš valstybės biudžeto. Be viso to, vyresnių žmonių organizacijos perspėja, kad kaupimas II pensijų pakopoje esą yra nuostolingas – iš to lobsta tik fondų administratoriai.

Danijos parlamentas gegužę priėmė įstatymą, kuriuo pensinis amžius iki 2040 m. padidės nuo 67 iki 70 metų. Tačiau Danijoje tik nedaug žmonių dirba iki kol sulaukia pensinio amžiaus.  Kirsten Evans yra viena iš pirmųjų, galėsiančių gauti visą pensiją tik sulaukusi 70 metų, bet tiek ilgai dirbti ji neketina. Gerai uždirbanti 53 metų banko darbuotoja sakė planuojanti išeiti į pensiją maždaug 65-erių ar 66 metų, net jei tai reiškia, kad ji neužsidirbs visos pensijos.

Išgyventi iš nedidelės pensijos moteriai yra tikrai nelengva, todėl 150 eurų jai reikšminga suma. Būtent tiek ji paskolino kaimynui, tačiau pinigų iki šiol neatgavo. Dar blogiau – skolingas vyras ėmė ją įžeidinėti ir keikti, dėl ko pensininkė ėmė nerimauti net dėl savo saugumo. Todėl ji nusprendė kreiptis pagalbos į „TV pagalbos“ komandą. Įsiplieskusį kaimynų konfliktą aiškintis atvyko „TV pagalbos“ gelbėtoja Toma.

Neseniai Seimas galutinai patvirtino ir prezidentas pasirašė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus visi norintys per dvejus metus galės atsiimti savo sukauptas lėšas. Vos paskelbus šį sprendimą, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti kvietimai palikti pensijų fondus ir atsiimtas lėšas investuoti kitur. O specialistai jau įspėja dėl sukčių pinklių.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų investicijos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 3,43 proc., tačiau birželio pabaigoje, palyginti su sausio pradžia, jos smuko 2 proc.  Nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, vidutinė fondų grąža siekia 74,8 proc., BNS antradienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Vien antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, fondų grąža siekė 2,65 proc., skelbia asociacija.

Moteris, pardavusi viską, kad galėtų gyventi kruiziniame laive, paaiškino, kodėl šis sprendimas atsieina pigiau nei gyvenimas sausumoje. 77 metų moteris gyvena gyvenimą, apie kurį daugelis gali tik pasvajoti, rašoma unilad.com. Apsigyveno kruiziniame laive Į pensiją išėjusi mokytoja Sharon Lane nesigaili savo sprendimo – ji pardavė viską, ką turėjo, ir apsigyveno kruiziniame laive.

Identiškos dvynės Bernice Frank ir Gloria Lipman pasidalijo savo žiniomis, kaip sulaukti 100 metų. Visi tikimės gyventi ilgai, o identiškų dvynių seserų pora galimai žino atsakymą, kaip tai pasiekti, rašoma unilad.com. Seniausia moteris pasaulyje Senėjimas – natūralus reiškinys, tačiau daugelis žmonių siekia gyventi kuo ilgiau ir kokybiškiau.

Seimui patvirtinus II pensijų pakopos reformą, jei jai pritars prezidentas, nuo Naujųjų metų 2 metus beveik 1,5 milijono kaupiančiųjų spręs, ką daryti – kaupti toliau ar atsiimti pinigus. Aiškėja, kad daug žmonių tai ketina padaryti, bet atsiėmę pinigus arba nežino, kur juos dėti, arba ketina išleisti trumpalaikėms gėrybėms.  Kaupimą nutraukti ketina vilnietis Dainius.

Gyventojams, kuriems suteiktas garbės donoro vardas, siūloma leisti gauti valstybinę pensiją už donorystę, nepriklausomai nuo to, ar jie jau gauna kitą valstybinę pensiją.  Tokią Valstybinių pensijų įstatymo pataisą siūlo grupė įvairioms opozicijos ir valdančiųjų frakcijoms priklausančių parlamentarų. Vienas tokių pataisų iniciatorių Domas Griškevičius BNS teigė, kad donorams neribojant valstybinių pensijų skaičiaus tai skatintų kraujo dovanojimą.

Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Jomis ne tik atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, bet ir leista lengviau atsiimti sukauptas lėšas. Seimui priėmus šiuos pakeitimus, žmonėms ėmė kilti daug klausimų, kaip viskas vyks praktiškai. Socialiniuose tinkluose verda aktyvios diskusijos – vieni džiaugiasi naujomis galimybėmis, kiti nuogąstauja dėl ilgalaikių pasekmių, o treti vis dar nesupranta kaip veiks nauja sistema.

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų gyventojai galės dvejus metus laisvai trauktis iš kaupimo antroje pensijų pakopoje. Už Vyriausybės pensijų sistemos pertvarkos projektus ketvirtadienį priėmimo stadijoje balsavo 88 parlamentarai, 16 buvo prieš ir 5 susilaikė. Pasitraukimo iš kaupimo privačiuose pensijų fonduose „langas“ Seimo sprendimu nustatytas dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl vienų ar kitų priežasčių gyventojai „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Pagal dabar galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to. Pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Šią savaitę Seimas turėtų galutinai nuspręsti, kas ir kokiomis sąlygomis galės nutraukti kaupimą pensijų fonduose ir atsiimti sukauptas lėšas. Nuo priimtų pataisų priklausys, kaip į kaupimą gyventojai bus įtraukiami ateityje, kada ir kokio dydžio išmokas galės gauti. Pensijų fondai, verslo organizacijos, kai kurie ekonomistai kritikuoja numatomus pakeitimus.

Jau netrukus Seimas turėtų galutinai apsispręsti dė II pensijų pakopos reformos. Ji palies ne tik tuos, kurie pasinaudoję proga iš kaupimo pasitrauks arba jame liks – į visą šį reikalą prieš savo valią toliau bus įtraukti apskritai visi mokesčių mokėtojai, kadangi jų pinigais bus investuojama į kaupime likusių ateitį. Tai reiškia, kad kas mėnesį visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais kiekvienam kaupiančiam II pakopoje bus pervedama 1,5 proc.

Seime svarstant reikšmingus II pensijų pakopos pakeitimus vieni džiaugiasi, kad bus galimybė iš kaupimo pasitraukti ir pinigus atsiimti. Tačiau kiti mato daugybę grėsmių ir rizikų, dėl kurių mažės pensijos, didės kainos ir gyventojai senatvei išvis nebekaups. O siūlymų, kaip suvaldyti masinį pinigų atsiėmimo srautą, irgi pasigirsta įvairių. Vienas iš jų – išankstinė registracija.

Norint gauti pensiją senatvėje, reikia sukaupti daug metų stažo. Dirbant visus metus sukaupiami vieneri metai stažo. Tačiau ką daryti, jei dirbama mažiau, pvz., laisvu grafiku teikiant grožio paslaugas ar rūpinantis įmone, nedirbant griežtai nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną savaitę? Tokiu atveju valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos sumokamos tik už tas dienas, kurias buvo dirbta, taigi atitinkamai sukaupiamas mažesnis stažas, dėl ko ateityje gali kilti problemų su pensija.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 667 eurus. Vis tik nemaža dalis – apie 83 tūkst. – gyventojų šalia senatvės pensijos dar gauna papildomus kelis šimtus ar net tūkstantį ir daugiau eurų. Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.

Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlomą variantą, kaip pertvarkyti antrąją pensijų pakopą.   Nesvarstyti Pensijų kaupimo įstatymo pataisų siūlė konservatorius Jurgis Razma. Pasak jo, neišlaikyti Seimo statute numatyti terminai dėl projektų registravimo.  Pataisas komitetas apsvarstė pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį, o išvadą registravo pirmadienį.

Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį laukia antrasis balsavimas dėl Vyriausybės antros pensijų pakopos pertvarkos, kuria siūloma gyventojams leisti iš kaupimo pasitraukti lengviau.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada sparčiau didinti Sodros senatvės pensijas. Ji siekia, kad pensija siektų bent 60 proc. vidutinio atlyginimo. Ko galime tikėtis? Apie pensijų reformos planą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos socialinių apaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Prieš 31 metus sveikatą dėl sunkaus ir dažnai pavojingo darbo aukoję gyventojai dabar gauna kompensacijas. Kenksmingomis darbo sąlygomis dirbę lietuviai per mėnesį gali gauti virš 400 eurų. Tiesa, šios kompensacijos nėra nuolatinės – jos nutraukiamos, kai gyventojas sulaukia pensijos. Neretai tokią valstybės išmoką gaunantys žmonės nustemba, kai pradėję gauti pensiją, šių pinigų nebegauna.

Šiuo metu Seime svarstomi svarbūs pakeitimai dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje. Bene svarbiausiai iš jų – lengvesnis sukauptų pinigų atsiėmimas ir savanoriškas dalyvavimas kaupime vietoje automatinio įtraukimo. Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.

Pensinio amžiaus didėjimas Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų – ar jis turėtų būti vienodas visiems, ar atsižvelgti į profesijos pobūdį? Vis dažniau kyla diskusijų, kaip darbo pobūdžio pokyčiai ir fizinio bei protinio darbo skirtumai turėtų paveikti išeinant į pensiją.

Pensinis amžius Lietuvoje kyla – netrukus išeiti į pensiją galės tik sulaukę 65 metų, tačiau ar tai realu daugumai? Daug žmonių priversti dirbti sunkų darbą, kuris jėgas išeikvoja gerokai anksčiau, o galimybės išeiti anksčiau – ribotos. Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Pensinis amžius ilgėja, o darbo rinka stringa – jaunimas nori laisvės, bet nenori prisiimti atsakomybės, o vyresni darbuotojai neišleidžiami į pensiją. Ar ši sistema dar veikia, ir kas laimi – noras ar pareiga? Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje nusprendžia, kad pasitraukti iš darbo rinkos dar per anksti. Nepaisant skiriamos senatvės pensijos, tūkstančiai senjorų toliau dirba – kai kurie siekia papildomų pajamų, kiti – tiesiog nori išlikti aktyvūs.  Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc.

Daugumai senjorų senatvės pensija yra pagrindinis ir bene vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl jos dydis tiesiogiai lemia, ar žmogus galės patenkinti būtiniausius poreikius, išlaikyti orų gyvenimo lygį ir išvengti skurdo. Tačiau pensijų skirtumai tarp Europos šalių – vis dar milžiniški, kol vieni gauna keletą tūkstančių siekiančias pensijas, kiti turi išgyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį.

Tūkstančiai gyventojų, šiemet įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje, dar nenusprendė, ką darys su savo pinigais – daugiau jų gaus dabar ar senatvėje. Apsispręsti dėl pensijų kaupimo reikia iki birželio 30 d. Tai reikia padaryti, net jeigu Seime dabar ir svarstomi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, nes kol kas neaišku, ar ir kokie jie bus priimti. „Sodra“ informuoja gyventojus apie įtraukimą elektroniniais laiškais, automatiniais skambučiais ir asmeninių konsultacijų metu.

Ne visi gali dirbti iki tol, kol sueina pensinis amžius, o jis kiekvienais metais dar ir ilgėja. Kai kuriuos žmonės iš darbo rinkos pasitraukti priverčia sveikata, kitus – asmeninės priežastys, o tokiais atvejais reikalavimus atitinkantys gyventojai gali pretenduoti į išankstinę pensiją. Visgi pasirinkus šį variantą, vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės.

Nuo šiol socialinio draudimo pensijų gavėjams, išvykstantiems gyventi į Europos valstybes, pensijų mokėjimas nebebus stabdomas. Jiems taip pat nebereikės teikti prašymų atnaujinti pensijos mokėjimą. Pakaks kartą per metus pateikti „Sodrai“ dokumentą, patvirtinantį, kad žmogus yra gyvas ir gyvena užsienyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir pensijoje praleisti metai visoje Europoje nuolat ilgėja, todėl reaguodamos į tai, daugelis šalių ilgina pensinį amžių, nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atlikti tyrimai rodo, kad 2060 m. kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse pensinis amžius sieks 74 metus. Kai kurios Europos šalys jau įgyvendino reformas, kuriomis siekiama padidinti pensinį amžių.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša „The Copenhagen Post“. 2006 m. Danija susiejopensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Iki šiol Danijos pensininkai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų. Pensinis amžius didinamas etapais Pagal naująjį įstatymą pensinis amžius bus didinamas etapais: 2030 m. – iki 68 metų, 2035 m. – iki 69 metų, o 2040 m. – iki 70 metų.

Visi viliamės sulaukę senatvės gauti užtarnautą pensiją. Vis tik ne visi žino, kad kai kuriais atvejais pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas. Tad žmonių gali laukti nemaloni staigmena ir tuščia piniginė. Pensininkė Aldona papasakojo, kad mirus vyrui daug metų gyveno viena, kol pasirūpinti savimi tapo per sunku. Taigi prieš kelis mėnesius ji persikraustė į kitą miestą pas savo anūkę, kuri su savo šeima sutiko Aldona pasirūpinti. „Su proanūkiais gyventi, žinot, tikras džiaugsmas.

Seimas pradėjo svarstyti mokesčių didinimą ir naujų mokesčių įvedimą. Pasak valdančiųjų, taip siekiama ne tik gauti tvarių pajamų didesniam gynybos finansavimui, bet ir užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė. Vienas iš svarbiausių keičiamų teisės aktų yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada.

Siekiant sudaryti galimybę senjorams pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis, siūloma kartą per vienerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo kainos. Beveik prieš metus praeitos kadencijos Seimui atmetus tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, jas vėl įregistravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė kartu su kitais šios frakcijos nariais.

Praėjusiais metais daugiau nei 200 gyventojų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC), visi šie asmenys nuo 1997 m. bent 40 kartų neatlygintinai aukoję kraujo, gali pretenduoti į II-ojo laipsnio pensiją, šiuo metu siekiančią beveik 150 eurų. Tiesa, pažymima, kad, siekiant gauti šį vardą bei pensiją, kraujas visus kartus turi būti aukotas neatlygintinai.

Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos dėl mokesčių reformos. Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra nusivylęs, mat valdantieji nekilnojamojo turto mokestį įvedinėja chaotiškai, o tai kelia įtampą, gąsdina gyventojus. O ypač senjorus, kurie dar šiandien ryte susitiko su Prezidentu ir primygtinai paprašė neapmokestinti pirmojo būsto, o verslas Nausėdą paragino mokesčių reformą išvis atidėti.

Kiekvieną mėnesį į pensiją išeina vis daugiau gyventojų, kurie jai papildomai kaupė II pakopos pensijų fonduose. Už sukauptą turtą tokie gyventojai iš „Sodros“ nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos. „Sodra“ skaičiuoja, kad balandžio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4617 gyventojų. Vidutinė standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės pensijų išmoka siekia 75,61 euro, o su paveldėjimu – 64,70 euro.

Seimui antradienį planuojama teikti antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo. Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus parlamentui teikti planuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.