pelenų diena

Pirmąjį trečiadienį po triukšmingų Užgavėnių katalikų pasaulis mini Pelenų dieną. Tai yra ir gavėnios pradžia laukiant didžiosios pavasario šventės – Velykų. O Pelenų dienos išskirtinis akcentas – tai pelenų barstymas ant galvos. Akvelinos išsaugota kadagio šakelė nuo praėjusių metų švenčių. Pelenų dieną Akvelina sudžiuvusią kadagio šakelę sudegina, o pelenus neša į bažnyčią pašventinti.

Šiandien – ypatinga diena. Bažnyčioje minima Pelenų diena. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad Pelenų trečiadienį turėtų būti susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Eilė tikinčiųjų nusidriekė Filipinų sostinėje. Jie čia susirinko į pamaldas ir tradicinį pelenų patepimo ritualą. Taip pažymima Pelenų diena – gavėnios pradžia. Pelenai barstomi tiesiai ant žmonių galvų. Anksčiau pelenai būdavo trinami į kaktą, tačiau dėl COVID-19 grėsmės jie barstomi ant galvos – taip išlaikomas saugus atstumas.

Trečiadienį, Pelenų dieną, prasideda gavėnia – septynių savaičių didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos metas. Pelenų diena prasideda kelias į pagridinę krikščionių šventę – Velykas. Pelenų dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, o bažnyčiose tikintiesiems galvos pabarstoma žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirstąs. „Gavėnios prasmė yra paslėpta neregimuose dalykuose.