pedagogas

Raseinių krašto gyventojai neteko iškilios asmenybės – pedagogo, kraštotyrininko, Raseinių garbės piliečio Antano Girčio.  Liūdna žinia apie netektį pasidalino Raseinių rajono savivaldybė socialiniuose tinkluose. Pranešta ir apie tai, kur ir kada vyks atsisveikinimas su velioniu. „Netekome pedagogo, kraštotyrininko, Raseinių garbės piliečio Antano Girčio (1929-2023).  Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams ir kolegoms dėl netekties.

Meilės Lukšienės premijos laureatu antradienį išrinktas Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Norėčiau šia premija pasidalyti su visais mokytojais, kurie mane augino. Išsirinkau darbą, kurį dirbdamas mėgaujuosi. Noriu padėkoti ir žmonai, kuri taip pat pedagogė, ir turi kantrybės mane išklausyti.

Prieš mėnesį Klaipėdą supurtė skaudi žinia – jaunas pedagogas buvo užpultas ir subadytas peiliu. Vyras per stebuklą ištrūko iš mirties nagų, tačiau ši nelaimė negrįžtamai paženklino jo gyvenimą. Užpuolikas pjautinėmis žaizdomis nusėjo vyro veidą ir galvos sritį. Kol teisėsauga tokį šiurpų nusikaltimą vertina kaip sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiojo advokatas neabejoja: jo klientą kėsintasi nužudyti. Šis kraupus užpuolimas pasėjo baimę Klaipėdos bendruomenėje.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius pedagogo kelią pasirinkusį Valdą Kančauską darbas Kelmės specialiojoje mokykloje išmokė ieškoti ir dalytis atradimais, kurti pačiam ir kūrybingumo kibirkštėlę įžiebti savo mokiniams, drąsiai svajoti ir tomis svajonėmis užkrėsti ypatingus vaikus, pasitikėti jais ir kartu siekti, atrodytų, nepasiekiamų tikslų.

Išmokos vėluoja ne tik vaikus auginantiems tėvams. Laiku neišmokėtų pinigų laukia ir studentai. Pedagogikos studijas pasirinkę jaunuoliai guodžiasi, kad stipendijos jų kišenių nepapildo jau nuo sausio. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams dėl to - apmaudu. Esą šiuo metu ieškoma būdų, kaip išspręsti šį klausimą.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

Šiandien, spalio 5-ąją, švenčiama Tarptautinė mokytojų diena. Šios šventės proga entuziastinga LSMU gimnazijos istorijos mokytoja Sandra Gaučiūtė (25) pasakoja, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria mokytojai ir kaip iš tiesų atrodo šios profesijos atstovų darbo diena, kuomet toli gražu vesti pamokas nėra sunkiausia užduotis. „Renkantis profesiją pirmiausia žinojau, kad ateityje noriu dirbti su jaunais žmonėmis, o mokytojo specialybė tam puikiai tiko.

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Kiek neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. „Pasirinkau studijuoti pradinį ugdymą, nes mane paskatino pradinių klasių mokytoja. Žavėjo jos energija, tikėjimas manimi. Taip pat pedagogo darbas neleidžia sustoti, skatina augti, domėtis įvairiomis sritimis, dirbti su jaunais žmonėmis“, – pasakojo Darius.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai teigia, kad norint nuo 2017 metų sausio pakelti pedagogų atlyginimų koeficientus iki per streiką sutartos ribos kitų metų biudžete reikia papildomai 35 mln. eurų be jame jau numatyto maždaug 24 mln. eurų didėjimo. „Projekte yra numatyti 24 mln. eurų - palaikyti koeficientams, kurie įvesti nuo rugsėjo 1 dienos, keturiems mėnesiams šiemet tam reikėjo 8 mln. eurų, tai kitiems metams 24 mln. eurų įdėti. Buvę vidurkiai dabar tapo minimumais.