paveldosauga

Paveldosaugininkai įtraukė sostinės Petro Cvirkos skverą į saugomų vertybių registrą. Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino sprendimą, kartu nustatydama skvero vertingąsias savybes.  „Priimtas sprendimas suteikti apsaugą skverui, kuris yra tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių. Vertinimo taryba nusprendė nustatyti vertingąsias savybes, tų savybių sąrašas ne toks jau mažas.

Šeštadienio rytą Žaliakalnis kunkuliavo nuo emocijų. Čia vėl užkurta sunkioji technika kibo į tarpukario laikų unikalų pastatą. Kol atvyko įvairių institucijų specialistai, iš namo beliko tik pusė, kita virto nuolaužomis. Reportaže ir unikalūs vaizdai kaip naikinamas paveldas. Specialistai ir kauniečiai šokiruoti dėl tokio elgesio, mat dar šią savaitę visi griovimo darbai čia buvo sustabdyti.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlo gerokai didinti baudas už paveldosaugos reikalavimų pažeidimus statybose. Anot parlamentaro, kai kurie statytojai sąmoningai nesilaiko įstatymo ir sunaikina kultūros paveldo statinius, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų. Už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimą jis siūlo baudą didinti nuo 150–300 eurų iki 1,5–3 tūkst. eurų, juridiniams asmenims tokia bauda didėtų nuo 300–860 eurų iki 3–8 tūkst. eurų.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato vietoje Vilniaus Gedimino prospekte, tarp Lukiškių ir Nepriklausomybės aikščių, turėtų iškilti prestižiniai būstai. Pastatą perkanti bendrovė „JF investicijos“ patalpas ketina rekonstruoti. Įmonės vienintelis savininkas ir vadovas Jevgenijus Funikovas pasakojo, kad jame ketinama įrengti prestižinius butus. „Daug kas priklauso nuo paveldosaugininkų reikalavimų, taip pat neatsisakome minties perpirkti (turtą – BNS) iš kitų savininkų.

Kauno arkivyskupijai grąžinama unikali, itin vertinga medinė skulptūra „Veliuonos Madona“. Paveldosaugininkai prašo ją palikti saugoti muziejuje, nes Bažnyčia esą neturi, kur ją saugoti. „Komisija nusprendė įrašyti į (kultūros vertybių) registrą, bet prašyti arkivyskupijos, kad ji paliktų depozito teisėmis muziejuje.

Šiaulių rajone esantis visame pasaulyje garsus Kryžių kalnas atkreipė katalikų bažnyčios dėmesį. Tačiau ne dėl artėjančių atlaidų, o dėl noro tapti kalno savininku. Paveldosaugininkai sako, kad tokia galimybė yra, tačiau svarsto, kad į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą įtrauktą paminklą lankysiantys žmonės, tokiu atveju, bus priversti mokėti.

Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Į savo miesto paveldą turėtume žvelgti tarsi į šeimos relikviją – močiutės ar prosenelio knygą, kėdę ar staltiesę. Tuo įsitikinusi restauratorė, paveldosagininkė Gražina Drėmaitė – šiuo metu perleidžiamos legendinės knygos „Dingęs Vilnius“ autoriaus dukra.

Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą saugantis apleistas namas Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje, ir jo gyventojai atsidūrė miesto Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kryžminėje ugnyje. Kultūros paveldo departamentas, vasarą patikrinęs namo būklę, pareikalavo jo savininkų pasirūpinti savo turtu, įrašytu į saugotinų objektų sąrašą, ir bent perdažyti nutriušusį namo fasadą.

Kazlų Rūdos Antanavo bendruomenei už ES lėšas užsimojus sutvarkyti Antanavo dvaro istorinį parką ir įrengti šalia vienintelės Lietuvoje šešiakampės medinės koplyčios drenažą, darbus stabdo paveldosaugininkų reikalavimas atlikti papildomus archeologinius tyrimus. Tam reikia papildomų lėšų, o archeologiniai tyrimai pasak savivaldybės ir Antanavo bendruomenės vadovų buvo atlikti, kai prieš pustrečių buvo restauruota koplyčia, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.