pavardžių rašyba

Šis Seimas nėra pajėgus apsispręsti dėl naujos asmenvardžių rašybos, nes vyrauja per didelė nuomonių įvairovė, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė. Jos teigimu, tai yra vienas iš politiškai jautrių klausimų, dėl kurių Seimas iki šiol neranda sutarimo ir vargu, ar jį ras iki kadencijos pabaigos. „Realybė tokia: sutarimo nėra, o sesijos darbotvarkę formuoja ir planuoja Seimas.

Seimui antradienį planuojama pateikti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektus: vienas leistų asmens dokumentuose pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, kitas originalią pavardės rašybą leidžia papildomame paso puslapyje.

Už belgo ištekėjusi lietuvė teisme siekia įpareigoti Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kad šis santuokos liudijime jos gautą vyro pavardę įrašytų su nelietuviška raidę „w“. Tai jau antrasis atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietė teismuose prašo, jog jos turima pavardė santuokos liudijime būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis.

Pirmadienį Seimo pirmininkei Loreta Graužinienei visuomenininkai pristatys savo siūlymą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Jų projektas privaloma tvarka turės būti įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę, nes buvo surinktas privalomas ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų skaičius.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įpareigoti sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“ neturės lemiamos įtakos Seime svarstant įstatymą dėl asmenvardžių rašybos dokumente, teigia politikai. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, šis sprendimas tik dar labiau paryškins esamus prieštaravimus pavardžių rašybos klausimu.

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo įstatyme įteisinti Lietuvos piliečių pavardžių rašymą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu yra pripažįstamas dokumento šaltinis. Tai numatyta VLKK pateiktoje išvadoje Seimo svarstomam Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui.

 Stringantis siekis įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose blogina santykius su kaimynine Lenkija, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatydamas savo inicijuotą pavardžių rašybą liberalizuojantį projektą G.Kirkilas sakė, jog tai esantis sprendimas, ar eiti į santykių su Lenkija pagerėjimą, ar vėl klausimą atidėti neapibrėžtai ateičiai.

Kaip šios dvi šalys, turinčios bendrą istoriją ir daugybę bendrų interesų,  gali taip prastai sutarti? Ar tai tik asmeniniai nesutarimai taip kai kurių aukštųjų pareigūnų, ar vis dėlto, viskas remiasi į draudimą rašyti lenkiškas pavardes originalo kalba? – klausia The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Sunku būtų rasti bet vieną lietuvį, pritariantį, kad Vilniaus valdžios organai nuo pat pradžių tobulai sprendė minėtąją problemą.

Ataskaita parengta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija. 2009 metų gegužė. Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų (7% visos Lietuvos populiacijos). 31 tūkst. etninių lenkų gyvena Šalčininkų rajone (80% visos rajono populiacijos), 12 tūkst.

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą, ar Lietuvoje pagrįstai dokumentuose vardus ir pavardes rašyti leidžiama tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, draudžiant tokias raides kaip w, q ar x. Vyriausybė, pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą, tačiau šiame ginče gina Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašybą.

Vyriausybė ir toliau laikosi pozicijos leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis ir taip palengvinti už kitataučių ištekėjusių moterų, Lietuvoje gyvenančių lenkų bei visų kitų mažumų dalią. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, Konstituciniam Teismui (KT) galbūt vertėtų išnagrinėti klausimą, ar šiandien Lietuvoje nėra diskriminuojami šalies piliečiai, priversti nelietuviškas pavardes versti į lietuvių kalbą.

Šiandien, balandžio 15 d., grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reikšdami susirūpinimą kai kurių aukštų Lietuvos vadovų bei politikų viešais, precedento neturinčiais, spekuliatyviais pareiškimais išsakomais valstybinio gedulo dienomis.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė dugną. Kai Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski) ruošėsi vykti į Vilnių susitikti su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, beveik visas Lietuvos Seimas parėmė nepalankų lenkų mažumai įstatymo dėl pavardžių rašymo projektą.

Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius penktadienį pareiškė, jog Seimo sprendimas atmesti vyriausybės parengtą įstatymo projektą dėl pavardžių rašymo yra "šiaudinio patriotizmo triumfas", parodantis Lietuvos provincialumą. "Nežinau, ar "šiaudinių patriotų" atstovai supranta, kad vyriausybės projekto atmetimas nepadės lietuvių kalbai, nepadidins meilės Tėvybei. Didelei daliai Lietuvos gyventojų šis sprendimas yra antausis ir akstinas nusigręžti nuo Lietuvos.

Naujai besiformuojanti Lietuvos Seimo dauguma išgelbėjo Tėvynę nuo mirtino pavojaus – nelietuviškas pavardes toliau rašysime taip, kad jas nešiojantys  žmonės patys jų nesuprastų. Valdančioji koalicija, tuo pačiu, pasirodė išleidžianti kvapą. Seimas nutarė, kad lotyniškais rašmenimis, originalo kalba perskaitęs “Adam Mickiewicz” lietuvis iškart nutautėja, o gal net tampa žydu arba čigonu.