paskola

Paskola – tai finansinis įsipareigojimas bankui, kredito unijai ar bet kokiai kitai finansavimo paslaugas teikiančiai bendrovei, kurią per tam tikrą laikotarpį, mokant įmokas kartą per mėnesį, reikės grąžinti. Yra skiriamos kelios paskolų rūšys, kurių kiekvienai taikoma skirtinga metinė palūkanų norma, galima pasiskolinti suma ir kiti aspektai.

Nuolatinis mokymasis bei tobulėjimas yra neatsiejami nuo daugelio žmonių gyvenimų. Baigę mokyklą studijuojame, įgyjame aukštąjį išsilavinimą, kuris tampa svarbus ieškant gerai apmokamo darbo, siekiant kilti karjeros laiptais ir būnant patenkintiems gautų žinių pritaikymu kasdieniame gyvenime. Už daugumą studijų programų reikia mokėti, nes jos nėra finansuojamos valstybės, o mokantis 3 – 4 metus tenka plačiai atverti piniginę.

Kelionės – neatsiejama atostogų dalis, kurių dėka pailsime nuo darbų, kasdienės rutinos, pasisemiame įspūdžių, o įsimintiniausias akimirkas įamžiname fotografijose. Pastebima tendencija, jog žiemos laikotarpiu vis daugiau žmonių renkasi keliones ne tik į kurortus, kuriuose lepina šiluma, bet ir į snieguotas vietoves. Tokios šalys kaip Prancūzija, Italija, Gruzija, Austrija garsėja moderniais slidinėjimo kurortais ir poilsiu kvapą gniaužiančių kalnų kraštovaizdyje.

Ilgą laiką gyvenant vienuose namuose tam tikru etapu gyvenamąjį būstą norisi atnaujinti: atlikti remontą, įsigyti naujus baldus, pakeisti esamą apšvietimą ar perdažyti kambarių sienas. Tiek kosmetinis, tiek kapitalinis namų remontas pareikalauja nemažų finansų, todėl ypač dažnai pavieniai asmenys bei šeimos pasirenka paskolą, padedančią apmokėti visas namų atnaujinimo išlaidas.

Automobilio įsigijimas – daugelio mūsų siekiamybė, suteikianti patogumą norint greitai bei saugiai keliauti iš vieno tašką į kitą. Šiuolaikinėje visuomenėje ypač daug pavienių asmenų bei šeimų keliauja automobiliais, o jų neturintys – siekia įsigyti. Esant būtinybei keliauti automobiliu, tačiau neturint reikiamo santaupų kiekio, gali padėti paskola.

Skolinimasis iš įvairių kreditus teikiančių bendrovių šiandien yra įprastas reiškinys. Vartojimo paskolos padeda realizuoti mūsų planus, patenkinti nuolat augančius poreikius, susitvarkyti finansinius reikalus, kai pritrūkstame pinigų. Tačiau turint paskolą su didelėmis palūkanomis ar pasiskolinus iš kelių bendrovių, kartais tampa sunku laiku mokėti įmokas ar nepaklysti kelių paskolų mokėjimuose. Tokiems klientams kreditų įmonės siūlo išeitį – refinansuoti paskolas.

Pritrūkus finansų namų remontui, automobilio įsigijimui, buitinės technikos, baldų, elektronikos pirkimui, tolimai kelionei ar mokslų išlaidoms padengti, įgyvendinti didesnius planus gali padėti paskola. Finansavimo šaltinis tampa sprendimu visiems, norintiems greitai ir sėkmingai įgyvendinti numatytus planus bei įsigyti reikiamus pirkinius. Pasak Bankų specialistų, paprastai yra patariama atsižvelgti į galimus paskolos tipus, kurie nurodo, kokiam tikslui skiriamas finansavimas.

  Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas trečias gyventojas turi vartojimo paskolą. Tokia statistika nestebina, kadangi šių laikų pasaulis gyvena pašėlusiu ritmu, žmonės vis daugiau keliauja, perka brangius daiktus, siekia pagerinti savo buitį, ieško kokybiškų paslaugų. Kai skolinamasi apgalvotai, toks sprendimas gali būti kur kas racionalesnis negu taupymas.

 Kiekvienais metais visame pasaulyje nuolaidų medžiotojai ir apsipirkti mėgstantys asmenys su nekantrumu laukia lapkričio mėnesio pabaigos, kai prekybos centruose ir elektroninėse parduotuvėse yra taikomos ypač didelės nuolaidos pirkėjams. Taip vadinamas „Juodasis penktadienis“ yra ypač populiarus JAV, nes būtent čia buvo sugalvota ši apsipirkimui dedikuota šventė, neretai trunkanti ne tik penktadienį, bet ir visą savaitgalį.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį dvi nedideles partijas, „Lietuvos sąrašą“ bei Lietuvos centro partiją, pripažino gavusias pajamų iš neteisėto šaltinio, informacija apie partijų finansavimo pažeidimus bus pateikta prokuratūrai. Komisija konstatavo, kad partija „Lietuvos sąrašas“ gavo per 10 tūkst. eurų paskolą iš fizinio asmens, o Lietuvos centro partija priėmė per 9 tūkst.

 Turint kelias paskolas skirtinguose bankuose, lizingo ar kreditų bendrovėse, norint sumažinti mokamas palūkanas, pakeisti paskolos grąžinimo terminą, turimų įsipareigojimų refinansavimas gali tapti sprendimu, pagerinančiu esamų sutarčių sąlygas. Paskolų refinansavimas – tai paslauga, kai skirtingose bendrovėse turimi įsipareigojimai yra padengiami paimant naują paskolą viename banke.

Kadangi sveikata kiekvienam iš mūsų turi būti svarbiausias turtas, yra būtina investuoti savo laiką ir reikiamą pinigų sumą į kasmetinius ar dar dažnesnius sveikatos tyrimus bei paraginti tai padaryti artimuosius ir draugus. Profilaktinis sveikatos tikrinimas gydymo įstaigose gali padėti užkirsti kelią ligoms ar įvairiems negalavimams. Kiekvienoje šalyje galioja savi įstatymai ir tik dalis sveikatos tyrimų bei gydymo išlaidų yra apmokama valstybės lėšomis. Ne išimtis ir Lietuva.

Privalomąjį pradinį įnašą - 15-a procentų visos paskolos valdžia siūlo jums dovanoti, tačiau su svarbia sąlyga. Tokius pinigus jums dovanotų, jei namą ir butą pirktumėte mažame miestelyje. Valdžia taip tikisi ne tik padėti jaunoms šeimoms, bet ir apsaugoti mažesnius Lietuvos regionus nuo išnykimo. Tačiau tiek jaunimas, tiek nekilnojamojo turto ekspertai aiškina, kad gyventojų didesnė bėda - ne būsto paskolos, o menki atlyginimai.

Šalies bankai teigia, kad iš esmės nekeičia skolinimo politikos ir kartu šiemet nesitiki spartaus nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo, rodo Lietuvos banko apklausa. „Nors verslas įžvelgia palankesnes sąlygas skolintis, bankai nurodo, kad skolinimo nešvelnina. Vis dėlto, analizuodami statistinius duomenis, kartu su ūkio ir atlyginimų kilimu matome, kad pamažu didėja ir bankų norima prisiimti rizika.

Daugeliui Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyvių smalsu – kaip bėga gyvenimas jau renovuotame daugiabutyje, kaip jo gyventojams sekasi išmokėti renovacijai gautą paskolą ar susiduriama su renovacijos kokybės iššūkiais? Apie visa tai – pokalbis su jau aštuntus metus renovuotame daugiabutyje gyvenančia joniškiete Stanislava Vilkončiene.

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Šiemet skolintis planuojantys lietuviai iš išorinių finansinių šaltinių planuoja paprašyti vidutiniškai 830 eurų, atskleidžia „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Papildomų pinigų paprastai prireikia iškilus netikėtai didelio pirkinio būtinybei. Ketinantieji 2017 m. skolintis teigia, kad iš išorinių finansinių šaltinių šiemet jiems prireiks palyginti nedidelių sumų. 12 proc. ketina pasiskolinti ne daugiau 150 eurų, penktadalis (21 proc.) nuo 150 iki 500 eurų. 15 proc.

„Swedbank“ specialistai pastebi, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą. Pernai metais bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė paskolins dar 550,7 mln. eurų, kurie bus skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. „Valstybinė paskolų komisija tokio dydžio paskolai pritaria. Šios paskolos palūkanos bus nulinės. Pats tikslas yra pinigų srautų subalansavimas ir skolinių įsipareigojimų padengimas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt naujienų portalui papasakojo jauna šeima, nusipirkusi naujos statybos name butą su daline apdaila. Kaip pasakoja Raminta (pavardė redakcijai žinoma), jie pasirinko imti kompleksinę paskolą – butui ir įrengimui.

Mįslingas skelbimas, kuris reklamuojamas ir šiandien nurodo, kad paskolos neva teikiamos visoje Lietuvoje. Šis naujas įmantrus apiplėšimo būdas kol kas yra per kietas riešutas pareigūnams. Todėl jie ragina: jei ir jūs nukentėjote tokiu būdu, nedelsdami praneškite. „Ten verda kažkokia sistema, bet nėra kaip prisikasti iki jų“, - pasakoja nuo nusikaltėlių nukentėjęs Alvydas.

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas pranešė, kad priimtos naujos nuostatos susijusios su būsto paskolomis. Nauji reikalavimai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.  Be to, iki šiol centrinis bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas. Tai pasikeis.

 Kruopščiai planuodami šeimos pinigus, rodos, turėtume jaustis ramūs ir užtikrinti, kad lėšų pakaks viskam. Tačiau netikėtai atsiradus nenumatytoms išlaidoms, dažnas pasijuntame įvarytas į kampą. Kur gauti papildomų pinigų? Atsakymą žino jau 15 metų sėkmingai rinkoje dirbanti įmonė „Lateko lizingas“. Pinigai – nenumatytiems atvejams Sugedo automobilis, o iki atlyginimo – dar 10 dienų... Staiga jūsų vaikui prireikė nepigių odontologo paslaugų, o kišenėse švilpauja vėjai.

Ar lietuvius vilioja galimybė pirkti skolon ir gauti trokštamą daiktą tuojau pat? Pasirodo, per šventes tautiečiai netgi dovanas masiškai perka į skolą – šluojama buitinė technika, telefonai, televizoriai ar net vaikiški žaislai. Tačiau ar tokius pirkinius sugebame ne tik įsigyti, bet ir laiku išsimokėti? Pasak specialistų, Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto, mat Lietuvoje vartojimo kredito ir lizingo rinka reguliuojama griežčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Ištekėjusi 40-60 metų moteris, dirbanti švietimo arba sveikatos apsaugos sektoriuje – tokį atsakingai vartojimo kreditus grąžinančio mūsų šalies gyventojo ir gero finansų įstaigos kliento portretą, remdamasi šių metų statistika, piešia vartojimo kreditus paslaugas teikianti įmonė „General Financing“. Bendrovės turimi paskutinių dvejų metų duomenys rodo, kad Lietuvos moterys atsakingiau naudojasi finansinėmis paslaugomis ir pareigingiau grąžina vartojimo kreditus.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms keturioms vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 15,6 tūkst. eurų. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, jos bus atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo, pranešė Lietuvos bankas. Vienai bendrovei skirta 0,1 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 9,1 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB). Tai yra pirmoji dalis iš bendros EIB suteiktos 50 mln. eurų paskolos. Antrosios paskolos dalies sutartis turėtų būti pasirašyta 2017 metais. „Galiu patvirtinti, kad ši paskola yra ne todėl, kad Vilnius yra desperatiškoje padėtyje, o todėl, kad galėtume žengti drąsų žingsnį.

Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, 5 proc. padaugėjo žmonių, per pastaruosius trejus metus pasiėmusių dvi-tris vartojimo paskolas ir tiek pat sumažėjo tokių, kurie minėtu laikotarpiu turėjo tik vieną kreditą. 7 iš 10 besiskolinusių žmonių paskolą ėmė iš to paties kreditoriaus ir ilgesniam terminui nei pernai. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta, kad iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. Eur, tačiau tai esą buvo ne kyšis, o paskola. Tokia gynybos versija stebina tiek teisininkus, tiek ir teisėsaugos atstovus, mat, jų teigimu, paskolos rašteliais neretai bandoma pagrįsti neaiškiomis aplinkybėmis gautą turtą. „Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1032 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,005 procento. Ši emisija pradėta platinti gegužės 30 dieną, jos papildymo aukcione liepos 4 dieną obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,018 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 85 mln. eurų.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Pasinaudojus Kelmės rajone, Vėjų kaime, gyvenančio vyro banko sąskaita, paimta paskolų už 37 tūkst. eurų. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nusikaltimai be vyro žinios naudojantis jo banko sąskaita vykdyti nuo pernai metų gruodžio iki šių metų kovo. Kelmės rajono gyventojo vardu paimta paskolų iš įvairių bendrovių, jų suma siekia 37,5 tūkst. eurų. Taip pat buvo nutraukta vyro taupomojo indėlio sutartis ir į kitą sąskaitą pervesti sukaupti 2,7 tūkst. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1060 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,018 procento. Ši emisija pradėta platinti gegužės 30 dieną, jos papildymo aukcione birželio 20 dieną obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,022 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 65 mln.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė pasirašiusios susitarimą su Ukraina, kuriuo įsipareigoja karo nualintai šaliai paskolinti 1 mlrd. JAV dolerių ekonomikai stabilizuoti. Tai jau trečias tokio pobūdžio Vašingtono įsipareigojimas nuo tada, kai 2014 metų vasarį Ukrainoje buvo nuversta prorusiška valdžia. Šis įsipareigojimas yra skirtas suteikti Ukrainai geresnę prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų ir padėti užkamšyti biudžeto skyles.

Graikijos įstatymų leidėjai sekmadienį pritarė virtinei naujų prieštaringai vertinamų išlaidų apkarpymų ir mokesčių didinimų, likus dviem dienoms iki neeilinio euro zonos posėdžio, turinčio atverti naujai išmokai pagal skolų prislėgtiems Atėnams suteiktą finansinės pagalbos paketą.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad aktyviausiai vartojimo reikmėms Baltijos šalyse praėjusiais metais skolinosi Estijos gyventojai. Lietuviai skolinosi kiek mažiau, tačiau jų vidutinės skolinamos sumos buvo didžiausios iš visų Baltijos šalių gyventojų. Mažiausiai lėšų vartojimo reikmėms pernai pasiskolino latviai – bendra čia išduotų vartojimo paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. mažesnė nei lietuvių ir perpus mažesnė nei estų. Iš viso „Swedbank“ per praėjusius metus Lietuvoje suteikė 105 mln.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms trims vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 9,5 tūkst. eurų. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

Kanye Westas (38 m.) „Twitter“ paskyroje garsiausio pasaulio turtuolio Marko Zuckerbergo (31 m.) viešai paprašė paskolinti milijardą JAV dolerių. Reperis sakė, kad šių pinigų jam reikia idėjų realizavimui. Deja, regis, jaunas milijardierius atmes šį reperio prašymą. Ne dėl to, kad būtų gaila... 48.2 milijardus JAV dolerių sąskaitoje „šildantis“ turtuolis įsižeidė dėl menkos scenos žvaigždės klaidelės.

Priimta manyti, jog būti skolingam yra blogai, todėl skolos ir paskolos dažniausiai yra vertinamos neigiamai. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei Europos centrinio banko politiką ir tikėtiną jos kryptį vidutiniu laikotarpiu, toks vertinimas ne visada teisingas. Įvertinkite, ar turite pinigų skolintis Paradoksali tiesa – norint skolintis, reikia turėti pinigų.

Skolinimasis ne tik suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti našta. Kad taip neatsitiktų, pateikiami 5 pagrindiniai patarimai, kurių laikydamiesi, galėsite pasiskolinti ne tik atsakingiau, bet ir pigiau.  1. Apgalvokite paskolos sumą  Pirmas dalykas, kurį reikia apgalvoti, nusprendus imti vartojimo paskolą, yra paskolos suma.

Pensininkė Julė gyvena po vienu stogu su anūku Andriumi – 26-erių jaunuoliu. Anūkas, sako močiutė, buvęs geras ir padedantis, tačiau neseniai Julei pateikė staigmenėlę: pasinaudojęs močiutės vardu ir asmens duomenimis, Andrius pasiėmė vartojamąją paskolą. Dabar kreditus išdavusi įmonė atakuoja Julę ir reikalauja atiduoti skolą jau su didžiulėmis palūkanomis. Tačiau Julė neturi, iš kur paimti daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų. „Apie skolą sužinojau rugpjūčio pradžioje.

 Klaipėdos apygardos teismas sustabdė valstybės valdomos Smiltynės perkėlos ginčą su bankrutuojančia laivybos bendrove „Lietuvos jūrų laivininkyste“ dėl 0,5 mln. eurų paskolos. Klaipėdos apygardos teismas Smiltynės perkėlos prašymu sausio 4 dieną sustabdė bylą ir perdavė ją LJL bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Nuo to laiko, kai studentų paskolas valstybė iš savo rankų perdavė bankams, šių paskolų portfelis tik augo, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet kaip įprasta augo tiek studentų pasirašytų paskolų sutarčių skaičius, tiek jų vertė. 2015 metais pasirašyta 5219 sutarčių už daugiau kaip 7,9 mln. eurų, o pernai kreditų sutarčių skaičius siekė 4980, jų vertė – per 7,3 mln. eurų.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ suteikta beveik 3 mln. eurų paskola ant bankroto ribos balansuojančiai „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) suteikta teisėtai, nutarė Generalinė prokuratūra.

Verslą kuriantys lietuviai vis dar nedrįsta skolintis iš bankų ar kredito unijų ir verslą pradeda savo santaupomis. Apklausus daugiau nei tris šimtus labai mažų, mažų ir vidutinių lietuviškų įmonių vadovų, paaiškėjo, kad dauguma verslininkų verslo pradžią finansavo iš asmeninių lėšų arba padedant draugams ar giminaičiams. Asmeninėmis santaupomis verslo pradžią finansavo du trečdaliai apklaustųjų, lėšomis iš giminaičių ar draugų – kiek mažiau nei trečdalis. Apie 13 proc.

29-erių metų Catherine Byrne mokslą iškeitė į erotinio modelio karjerą. Moteris, kaip teigia universitetas, apgaule pasiėmė mokslui skirtą paskolą ir už šią sumą pasididino krūtinę. Universitetas teigia, kad ji apgavo aukštąją mokymo įstaigą, ji juos įtikino, jog nori studijuoti psichologiją – tačiau iš tikrųjų norėjo tik pasiimti paskolą, rašo metro.co.uk. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti istorijos herojė Londono universitete praleido tik porą savaičių. Moteris pasiėmė 14 tūkst.

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis DNB bankas Kaunui skolina 8,1 mln. eurų. Bankas laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbtą ilgalaikės paskolos konkursą, tačiau sutartis su banku dar nepasirašyta, skelbia „Valstybės žinios“. Bankui už 10 metų trukmės paskolą bus sumokėta 444,5 tūkst. eurų. Kiti konkurso dalyviai nenurodomi - dar nėra užpildyta viešojo pirkimo ataskaita. Kauno taryba liepos pabaigoje nusprendė skolintis 8,1 mln. eurų.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.

 Šiandien į valstybės iždą įplaukė pirmoji 1,3 mlrd. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolos dalis – 300 mln. eurų. Už ją bus mokamos 1,51 proc. metinės palūkanos, ši norma yra fiksuota visai paskolos trukmei – 25-eriems metams. Lietuva ir EIB sutartį dėl 1,3 mlrd. eurų paskolos 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos ir 2014–2020 m. Kaimo plėtros veiksmų programos bendrajam finansavimui užtikrinti pasirašė šių metų gegužę.