papročiai

Lietuvos knygynuose pasirodė spalvinga pažintinė knygelė apie Lietuvą - „Labas Lietuva“. Leidinys turėtų patikti visiems – pradedant pačiais mažiausiais, jų tėveliais, seneliais, tikrais lietuviais ir netgi turistais – knygoje patraukliai ir nenuobodžiai pateikiami visi faktai, kuriuos būtina žinoti apie Lietuvą. „Labas Lietuva“ – tai pirmoji pažintinė kelionė po Lietuvą. Nors ir trumpa – nepamirštama. Lietuvos žmonės, gamta, istorija ir papročiai aprašyti universalia ir nesudėtinga kalba.

Egzotiškos šalys stebina turistus ne tik savo istorija ir tradicijomis, bet ir kai kurių įvairių religinių apeigų savitumu. Ne vieno keliautojo kelionės įspūdžius papuošia fotografijos, kuriose užfiksuotos vietinių šventės ar mums neįprasti religiniai ritualai. Įdomų ritualą galima stebėti Gruzijos Aspindzos regione. Ši vietovė nuo šalies sostinės Tibilisio yra nutolusi apie 250 kilometrų. Vietiniai ortodoksai tiki, kad perbridę Mtkvari upę ir aplankę Šv.

Žvelgiant į termometro stulpelį akivaizdu, kad vasara iš Lietuvos trauktis kol kas neketina, bet apie tai, jog būtent šiuo metų laiku gamta dosniausiai įvairiomis gėrybėmis primena ir viena seniausių lietuviškų švenčių – Žolines. Nors Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą, šį šventė yra neatsiejama nuo krikščioniškųjų tradicijų, mat rugpjūčio 15-oji laikoma Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena.

Pirmadienį visoje Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Visose katalikų bažnyčiose šventinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės. Didžiausi atlaidai tradiciškai prasideda Pivašiūnuose (Alytaus rajonas). Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai, homiliją sakys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, bus meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Kasdien prapliumpantis lietus primena apie Jonines. Matyt, stebuklingam paparčio žiedui reikia drėgmės. Taip susiklosto reikalai mūsų tėvynės padangėje, kad artėjant vasaros lygiadieniui be lietaus neapsieiname. Panašu, kad prasidėjus klimato kaitai net Septyni broliai miegantys pakeitė savo veiklos grafiką. Iki liepos 10-osios dar yra žiupsnelis laiko, tačiau... čia Lietuva, čia lietūs lyja... Kaip nepadėkosi Eduardui Mieželaičiui už tokį tikslų mūsų geografinės erdvės įprasminimą.

Kasmet švęsdami vasaros saulėgrįžą prie laužų susiburia ne tik lietuviai, bet ir kaimyninių šalių gyventojai. Nors laikui bėgant kai kurios liaudiškų švenčių tradicijos nyksta ir jų vietoje atsiranda naujų, tikroji šventės prasmė išlieka. Senąją baltiškąją, krikščioniškąją ir šių dienų kultūras sujungianti šventė išsiskiria savo savo apeigomis ir papročiais.

Tailande kasmet vyksta netradicinis vegetarų festivalis. Jis trunka 9 dienas, ir jo metu dalyviai turi laikytis begalės taisyklių. Šiomis dienomis jie negali valgyti mėsos, gerti alkoholinių gėrimų, užsiimti seksu, turi dėvėti baltus drabužius, laikytis higienos ir palaikyti virtuvėje tvarką. Keisčiausia tradicija – įvairių daiktų naudojimas veido badymui: peiliai, stiklas, kardai, pjūklai ir t.t. Kiekvienas kraujo lašas ar gautas randas simbolizuoja dvasios apsivalymą.

Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Kai kurie papročiai pagoniški Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Praėjusių metų sausį pasaulį apskriejo žinia apie Haitį sukrėtusį žemės drebėjimą. Net ir po metų kalbėti apie šią šalį nelengva... Haitis – ne tik vienas vargingiausių pasaulio kampelių, kurio skurdo suluošintą veidą po tragedijos išvydo pasaulis. Tai neįtikėtinų istorijų kupinas kraštas – sunkus darbas, šokiruojamos pramogos ir paslaptinga religija. Turtingoji Hispaniola Haitis – viena iš Karibų jūros salų. Jos plotas – 48,7 tūkstančio kvadratinių kilometrų.

Nors nuo XIV amžiaus lietuviai tapo krikščionimis ir perėme visas katalikų Bažnyčios tradicijas, vis dėlto galime vadintis viena tų tautų, kuri sugebėjo išsaugoti ir didelę dalį senųjų tradicijų, vaidinančių svarbią rolę mūsų gyvenime. Daugybė papročių prisimename artėjant Kūčių vakarui, mat daugelis jų žada turtingus, sveikus, sočius ir laimingus ateinančius metus, o kartais – ir ateinantį gyvenimą.

Europiečiams, JAV, Kanados gyventojams Kalėdos reiškia žiemą ir sniegą. Tačiau daugybė krikščionių švenčia ir be sniego, ir be eglučių. Afrika Šiltos šventės Afrikoje yra apie milijardas gyventojų. Maždaug 400 mln. jų – krikščionys. Likusieji – musulmonai (apie 450 mln.) ir stabmeldžiai, tradicinių vietinių religijų sekėjai. Kalėdų dieną džiaugsmingos krikščioniškos giesmės sklinda nuo Sacharos iki Pietų Afrikos. Kaip ir Europoje, čia lankomos giminės, žmonės keičiasi dovanomis.

Dažna diskusijų tema, ypač jaunų žmonių susibūrimuose, tapo religija ir Dievas. Didelė žmonių nepasitenkinimo banga krikščionybe kilo po JAV rašytojo Dano Browno išleistos knygos „Da Vinčio kodas“, kurioje kaip realybė pateikiami krikščionims žinomos istorijos neatitinkantys Jėzaus gyvenimo įvykiai. Kūrinys buvo vertinamas labai įvairiai: vieni niršo, sakydami, kad tai melas, kiti nugrimzdo į apmąstymus, treti pasmerkė bažnyčią.

Prasidėjęs Adventas žymi artėjančią pačią didžiausią katalikišką šventę – Kristaus gimimą. Keturios savaitės rimties ir susikaupimo, nekantraus laukimo daugeliui padeda tinkamai pasiruošti šiai šventei. Senos tradicijos Kaip žinia, Kūčios jau nuo senovės buvo didžiausia metų šventė, kai visa šeima susirinkdavo prie apeiginio stalo.

Vėlinės – viena seniausių ir autentiškiausių lietuviškų švenčių, kuomet lietuviai lanko artimųjų kapus, juos puošia gėlėmis, uždega žvakutes. Žvakės liepsna, anot etnologų, simbolizuoja ne tik šviesą, kuri parodo pasiklydusioms vėlėms kelią į dangų, bet ir šilumą, kuria gyvieji pasidalija su mirusiais.

Neretai mes keiksnojame Lietuvos eismo kultūrą, guodžiamės kelių chuliganais ir su viltimi dairomės svetur. Tačiau prisiminkite senelio Enšteino žinomiausią teoriją. Panašu, palyginus su Rusija, mūsų šalis pasirodytų kaip takto, tarpusavio supratimo kelyje ir saugaus eismo etalonas. Šiems pasvarstymams įkvėpė Rusijos sostinės eismo nelaimių aplinkybės.

Tęsiame skaitytojų pamėgtą straipsnių seriją, ko nedaryti įvairiose pasaulio šalyse. Šįkart mūsų taikiklyje – lietuvių vis labiau pamėgstama Bulgarija. Nemanykite, kad susikalbėti bulgariškai padės rusų kalbos žinios Nors bulgarų kalba priskiriama slavų kalbų grupei, nemanykite, kad jei jau mokate rusiškai - be problemų ją suprasite. Tam, kad įsitikintumėte šio teiginio teisumu, pakanka kavinėje ką nors užsisakyti bulgariškai.

Ši žinutė ne apie naujausių automobilių premjeras ir ne apie pardavimų tendencijas. Tai tiesiog svečios šalies kriminalas, arba, iliustracija apie savitus papročius. Ir ne pačius geriausius. Rusija yra viena pagrindinių pačių brangiausių pasaulio automobilių rinkų. Turtingų žmonių kontrastų kupinoje šalyje- į valias. Todėl čia ką nors nustebinti brangiausiomis „Mercedes-Benz“, „Porsche“, „Ferrari“ ar „Bentley“ versijomis daug sunkiau nei senutėje Vakarų Europoje.

Mirkčiojimas, nykščio kėlimas į viršų, neteisingas vyno pylimas į taurę – visi šie dalykai gali gerokai apkartinti kelionę į svečią šalį, - tikina kelionių ekspertai. Todėl „Visit Britain“ redaktorių komanda nutarė išleisti etiketo patarimų rinkinį Londono taksistams. Taip bus siekiama išvengti „kultūrų sandūrų“ 2012 m. mieste vyksiančiose Olimpinėse žaidynėse. „Užsienio šalių lankytojai Didžiojoje Britanijoje kasmet palieka 16 mlrd. svarų sterlingų.

Vestuvės – šauni šventė. Žmonės atsipalaiduoja, linksminasi, stengiasi, kad jauniesiems po daugelio metų būtų ką prisiminti. Filmuota Dagestane.  ...

Jei pažvelgtume atidžiau, ko gero, išaiškėtų, kad šeimos ir santuokos istorija- tai ne kas kita, kaip vyro ir moters kova dėl valdžios. Nebaigta kova... Prieš tai, kai visuomenė sukūrė šiuolaikinį santuokos įvaizdį, jai teko išgyventi nemažai transformacijų ir reorganizavimų.Pirmasis lyčių santykių tipas- drąsiausios vyriškos erotinės fantazijos įkūnijimas: bet kuri moteris priklausė bet kuriam vyrui. Tokia santykių forma buvo vadinama promiskuitetu.

Viena didžiausių metų švenčių Velykos simbolizuoja ne tik pavasario atėjimą bei gamtos atbudimą, bet ir minimos kaip Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų šventė. Į klausimą ar ši krikščioniška šventė turi sąsajų su pagonybės kultūra, etnologas Libertas Klimka atsakė: „Žinoma, tai visų senųjų kultūrų šventė – pavasario lygiadienis.

Užrašinėta naudojantis Lietuvos liaudies kultūros centro siųstomis anketomis. Pateikėja: SKAMARAKIENĖ MARIJONA, ANTANO. Gimė: 1932 metais, DUBIČIŲ KAIMAS, KANIAVOS SENIŪNIJA, VARĖNOS RAJONAS. Užrašyta 2004 m. gruodžio 10 d.  – 2005 m. vasario 27 d. Užrašė: REGINA LUKOŠEVIČIENĖ, Dubičių kaimo bibliotekos vyr. bibliotekininkė. Prie namo buvo paaukštinimas, vedantis į namo vidų. Tai buvo plokščias lygus akmuo, arba rąsto gabaliukas.