pamarys

Potvynis Šilutės rajone skandina pamario gyventojų namus. Kambariuose vandens gylis siekia net pusę metro  – plaukia baldai, kai kurie žmonės prašo juos evakuoti. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Prasidėjus pavasariniam polaidžiui, vandens lygis pamario upėse kai kur pasiekė stichinį lygį. Kaip pirmadienį rodo Hidrometeorologijos tarnybos skelbiamos hidrologinės prognozės, stichinį lygį vanduo pasiekė Nemuno atšakoje Atmatos upėje ties Rusne, čia vandens lygis siekia 3,6 metro – apie metru daugiau nei įprastai. 4,5 metro vandens lygis šioje upėje jau būtų laikomas katastrofiniu, tačiau prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis upės vanduo ims slūgti.

Dėl oro sąlygų gali didėti vandens lygis Nemune už Kauno hidroelektrinės (HE), tačiau situacija nėra kritinė, teigia bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG). Vis dėlto ji perspėja, kad gali dar padidėti vandens kiekis Rusnėje ir kitose Šilutės apylinkėse. Jėgainę valdanti LEG teigia, kad penktadienio ryte iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gavo signalą, kad Nemune prie Birštono formuojasi ledų sangrūda, o vandens lygis nuo ketvirtadienio pakilo daugiau kaip metrą.

Iš pasieniečių sraigtasparnio trečiadienį buvo išžvalgytos potvynio apsemtos teritorijos pamaryje bei ledų sangrūdos Nemune. Žvalgybiniame skrydyje kartu su pasieniečiais dalyvavo už civilinę saugą atsakingas Šilutės savivaldybės atstovas. Būtent Šilutės savivaldybei prašant tokiai užduočiai į pamarį ir buvo nusiųstas VSAT sraigtasparnis “Eurocopter 135”. Jo pilotai apžiūrėjo ledų sangrūdas Nemuno deltoje, potvynio apsemtas teritorijas Rusnės apylinkėse.

Pamaryje rugsėjį prasidėjęs potvynis tęsiasi iki šiol, dėl savo ilgio jis įeis į istoriją, sako Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus. Anot jo, artimiausiomis dienomis prognozuojamas šaltukas turėtų vandens lygį laukuose ir ant kelių sumažinti, tačiau nesitikima, kad potvynis jau baigsis. „Bendrai pasižiūrėjus, tikriausiai tas potvynis, ta ekstremali situacija įeis į rajono istoriją.

 Ornitologas Vytautas Jusys vos spėja eiti nuo vienos paukščių gaudyklės prie kitos. Ventės rage – didžiosios rudeninės migracijos pradžia.   „Paskutines tris savaites šiandien palyginus geriausia diena yra, 250 turim apžiedavę, bet dar ne pabaiga, pažiūrėkit, va, dar kokių 50 tuoj atskris, taip, kad per dieną 300-400 tikrai bus“, - sako Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys. Šiandien tinkluose – beveik vien zylės.

Renkantis atostogų kryptį Lietuvoje nereikėtų pamiršti vandenų apsupto Pamario regiono. Savitas gamtos grožis, žvejų miesteliai, autentiškos vietinių gyventojų tradicijos patiks pasiilgusiems ramybės bei natūralumo. Nemuno deltos regioninio parko duomenimis šį kraštą supantis vanduo – tai ežerų, upių ir pelkių pynė, kurioje klesti Nemuno užliejamos pievos, rečiausios vandens paukščių rūšys bei žuvys.

 Penktadienio vakarą prieš Naujuosius iš pamario gauta ne pačių geriausių žinių. Gausūs savaitiniai krituliai nulėmė, kad patvino upės ir vanduo ėmė semti kelius. Naujais duomenimis, keliai į kaimus atsidūrė jau 10 centimetrų vandens gylyje. Bijoma, kad atėjus šalčiui, keliais nebus galima judėti ir kaimai bus atkirsti. Sodyboms pavojaus kol kas nėra. Taip pat nežinoma, ar teks teks kelti transportą.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nemuno deltos regioniniame parke – gausybė iš žiemaviečių grįžtančių gulbių, žąsų ir kitų sparnuočių. Lietuvos pamario pievos, tūkstančius kilometrų nuskridusiems paukščiams – puiki vieta ne tik pailsėti, bet ir pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Šių metų pavasarinė paukščių migracija prasidėjo kiek anksčiau, nei įprastai.