P. Porošenka

Ukrainos teismas nurodė įšaldyti buvusio šalies prezidento Petro Porošenkos lėšas, vykstant tyrimui dėl įtariamos valstybės išdavystės, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso.  P. Porošenka šiuos kaltinimus neigia. „Teismas nurodė areštuoti įtariamojo turtą, priklausantį jam nuosavybės teise“, – sakoma generalinės prokuratūros pranešime.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka buvo hospitalizuotas Kijeve dėl naujojo koronaviruso infekcijos COVID-19, šeštadienį pranešė jo žmona Maryna. Be to, COVID-19 patvirtinta buvusios pirmosios šalies poros dukteriai. „Šiandien su COVID-19 kovoja mano vyras ir mūsų duktė. Petro Oleksijovyčius buvo paguldytas į vieną į Kijevo klinikų, kur gydomi užsikrėtę koronavirusu.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apkaltino Rusiją siekiu pasisavinti bendrą visų antihitlerinės koalicijos valstybių pergalę Antrajame pasauliniame kare. Jis taip pat sakė, kad Ukrainos rytiniai regionai yra „taikios, suvienytos Europos forpostas“. „Kitaip nei Maskva mes nesiruošiame privatizuoti pergalės, drauge iškovotos visų antihitlerinės koalicijos šalių tautų.

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai daugiau tarptautinių sankcijų dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką Rytų Ukrainos gyventojams. Kijevas „tikisi didesnio diplomatinio ir sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai“, pranešime sakė V. Zelenskio spaudos tarnyba. „Rusijos Federacija pripažino savo kaip šalies okupantės atsakomybę“, – priduriama jame.

Nesėkmingai perrinkimo siekęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė kelsiąs savo kandidatūrą per kitus Ukrainos prezidento rinkimus 2024 metais. „Kartu grįšime į Bankovojos gatvę (kur yra įsikūrusi Ukrainos prezidento administracija – BNS) po kitų prezidento rinkimų“, – pirmadienį pabrėžė P. Porošenka, kreipdamasis į prie prezidento administracijos pastato Kijevo centre susirinkusius savo šalininkus.

Komikas, galintis tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, penktadienį pažadėjo išardyti senąją politinę sistemą, akis į akį susitikęs su dabartiniu valstybės vadovu per neįprastus debatus olimpiniame stadione, likus porai dienų iki rinkimų. Apklausos rodo, kad 41 metų Volodymyras Zelenskis, jokios politinės patirties neturintis humoristas, lengvai įveiks prezidentą Petro Porošenką per sekmadienį vyksiantį rinkimų antrąjį ratą.

Artėjant antram Ukrainos prezidento rinkimų turui komikas ir politikos naujokas Volodymyras Zelenskis smarkiai lenkia savo priešininką dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką, rodo naujos rinkėjų apklausos rezultatai, paskelbti ketvirtadienį. Sociologų grupės „Reiting“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad už V. Zelenskį balsuotų 61 proc. ukrainiečių, o už P. Porošenką – 24 proc. apklaustųjų. Dar apie 15 proc. apklaustųjų sakė neapsisprendę, už ką balsuoti.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį sutiko akis į akį susitikti su komiku Volodymyru Zelenskiu per debatus šalies didžiausiame stadione, žiniasklaidą ir socialinius tinklus apėmus dideliam šurmuliui prieš šalies vadovo rinkimų antrąjį ratą. Pasak analitikų, kad V. Zelenskis – 41 metų aktorius, išgarsėjęs šalyje atlikdamas prezidento vaidmenį viename televizijos šou – turi daugiausiai galimybių tapti naujuoju Ukrainos lyderiu.

Lietuvoje Ukrainos prezidentą rinkę šios šalies piliečiai palaikė dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką, o antrojoje vietoje paliko komiką Volodymyrą Zelenskį. Šie du kandidatai ir turėtų susirungti antrajame rinkimų ture, bet balsavimą visoje Ukrainoje sekmadienį tikriausiai laimėjo V. Zelenskis, o P. Porošenka liko antras, rodo tarpiniai rezultatai ir balsavusiųjų rinkėjų apklausos.

Ukrainos prezidento rinkimų pirmajame rate dalyvaujanti pramogų verslo žvaigždė Volodymyras Zelenskis, apie kurio politiką žmonėms daugiausiai tenka spręsti iš serialo, kur jis vaidina prezidentu tapusį mokytoją, sekmadienį atiduodamas savo balsą žadėjo kovoti su korupcija.

Pavežėju Vilniuje beveik metus dirbantis ukrainietis Vasilijus aktyviai domisi politinėmis aktualijomis savo šalyje, tačiau sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose nebalsuos. „Paklauskit jų, kaip kovos su korupcija, ar pagaliau pradės už tai sodint į kalėjimą?“, – savo klausimą kandidatams į prezidentus perduoda 32 metų inžinierius. Šių metų Ukrainos vadovo rinkimai išsiskiria kandidatų gausa ir nenuspėjamumu. Dėl bilieto į antrąjį turą didžiausia kova vyksta tarp trijų konkurentų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį parašė konstitucijos pataisas, įtvirtinančias šalies siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, bet pripažino, kad Kijevui dar reikia daug nuveikti, kad atitiktų narystės kriterijus. P. Porošenkos pasirašytas pataisas Aukščiausioji Rada priėmė per vasario 7 dieną įvykusį balsavimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbė karinės padėties pabaigą 10 besiribojančių su Rusija šalies regionų. „Šiandien, dabar, 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku) baigiasi karinė padėtis. Tai mano principinis sprendimas“, – sakė prezidentas per Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) posėdį Kijeve. „Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos grėsmė niekur nedingo.

Ortodoksų patriarchas pasveikino nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos Bažnyčios įkūrimą ir pakvietė jos vadovą į Stambulą, kur bus oficialiai patvirtintas jo statusas. Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus išreiškė „didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą“, nurodoma vėlų šeštadienio vakarą išplatintame pranešime. Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas šeštadienį įkūrė suvienytą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, nebepavaldžią Rusijai, paskelbė šalies prezidentas Petro Porošenka.

Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas šeštadienį įkūrė suvienytą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, nebepavaldžią Rusijai, paskelbė šalies prezidentas Petro Porošenka. „Tai įvyko!“ – skambant katedros varpams valstybės vadovas paskelbė miniai žmonių, laukusių šio sprendimo prie Šv. Sofijos katedros Kijevo centre. Kijevo vyriausybė tikisi, kad šis žingsnis dar labiau sumažins Rusijos įtaką šalyje.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą, nuo 2019 metų balandžio 1 dienos nutraukiantį Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės, pirmadienį pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. „Sutarties su Rusija nepratęsimas turi būti laikomas ne vienu epizodu, o mūsų galutinio atsiskyrimo nuo mūsų kolonijinės praeities ir persiorientavimo į Europą strategijos dalimi“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino Vokietiją ir jos sąjungininkes stiprinti savo karinio jūrų laivyno kontingentą Juodojoje jūroje, siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos regione. Interviu, kurį sekmadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke Mediengruppe“, P. Porošenka sakė, kad Rusija prie savo sienos su Ukraina dislokavo daug karių.

Užgrobusi ukrainiečių laivus Rusija pažeidė bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina dėl bendro Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio naudojimo, skelbia JAV valdžios atstovai. Toks Rusijos elgesys kelia grėsmę ir būsimam D. Trumpo ir V. Putino susitikimui – Amerikos vadovas tikina dar pagalvosiąs, ar verta susitikti. Maža to, ir Vokietijos premjerė A. Merkel paskelbė palaikanti sankcijų Rusijai kelią. „Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.

Ukrainos atstovai skelbia, kad jų laivų judėjimas iš Juodosios į Azovo jūras yra faktiškai blokuojamas, kaip ir Mariupolio ar Berdiansko uostai. P. Porošenka dėl situacijos regione prašo NATO laivyno pagalbos.  Apie blokuojamus laivus savo „Facebook“ paskyroje parašė Donecko apskrities administracijos atstovas Aleksandras Kucas. „Ukraina patiria didelius nuostolius dėl Rusijos blokuojamų Berdiansko ir Mariupolio uostų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė NATO valstybių, tarp jų Vokietijos, atsiųsti karinių laivų į Azovo jūrą ir tokiu būdu parodyti paramą jo šaliai konfrontacijoje su Rusija. „Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos siūlymui įvesti dalyje šalies karo padėtį po savaitgalį įvykusios Rusijos ir Ukrainos karinių laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje.

Ukraina antradienį susidūrė su gilėjančia politine krize po atakos rūgštimi mirus su korupcija kovojusiai aktyvistei, o kritikams kaltinant šalies valdžią nepadarius pakankamai, kad būtų ištirtas jos nužudymas. Kateryna Handziuk, buvusi pietinio Chersono miesto mero patarėja, mirė sekmadienį ligoninėje. Moteris liepos mėnesį buvo sunkiai sužeista per užpuolimą panaudojant rūgštį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis ortodoksų patriarchas Baltramiejus I šeštadienį pasirašė susitarimą, atveriantį kelią nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios pripažinimui, nors dėl šių planų širsta Maskva. Baltramiejus spalio 11 dieną sutiko pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad Rusijos Saugumo Tarybos sprendimas dėl Rusijos stačiatikių teisių gynimo Ukrainoje yra kišimasis į jo šalies vidaus reikalus. „Po to, kai Rusijos Federacijos Saugumo taryboje buvo priimtas sprendimas dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje gynimo, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad laikau tai tiesioginiu kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir hibridinės agresijos elementu.

Ukraina rengiasi atremti Rusijos agresiją iš Azovo jūros pusės, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Mes ruošiamės atremti Rusijos agresiją iš jūros pusės – Azovo. Paraką reikia laikyti sausą“, – per iškilmingą prisaikdinimo ceremoniją Kijeve veikiančio Ivano Bohuno karinio licėjaus absolventams sakė prezidentas. P. Porošenka priminė, kad penktadienį lankėsi Mariupolyje, kur vyko jūros pakrantės apsaugos pajėgų kompleksiniai taktiniai mokymai.

Ukrainos valdžia gerbs tų tikinčiųjų, kurie norės išsaugoti vienybę su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia (ROB), sprendimą, sekmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka. Jis pabrėžė, kad Ukrainoje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės. „Mes neturėjome, neturime ir neturėsime valstybinės Bažnyčios. Ir į ... Ortodoksų Bažnyčią taip pat niekas nieko nekvies per prievartą. Dar kartą pareiškiu: tai kiekvieno tikinčiojo laisvo pasirinkimo klausimas.

Ukrainos Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė gavęs Aukščiausiosios Rados prašymą įvertinti, ar neprieštarauja šalies konstitucijai prezidento pasiūlytas įstatymo projektas pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.

Rusijos aneksuotame Kryme dėl nuotėkio chemijos gamykloje teko evakuoti tūkstančius žmonių, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Beveik 4 tūkst. žmonių, daugiausia vaikai, šią savaitę buvo evakuoti iš Krymo pusiasalio šiaurėje esančio Armiansko miesto ir aplinkinių gyvenviečių, pranešė regiono švietimo ministerija. Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį uždarė du pasienio kontrolės punktus prie de facto sienos netoli Armiansko.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pradėjo skrydžius į Ukrainą – nuo šiol „Ryanair“ skrydžiai tarp Berlyno ir Kijevo vyks po keturis kartus per savaitę. Maršrutas Kijevas-Berlynas tapo pirmu iš 12-os planuojamų naujų „Ryanair“ maršrutų iš Ukrainos sostinės. Pigių skrydžių bendrovės lėktuvai iš Kijevo taip pat skraidys į Barseloną, Berlyną, Bratislavą, Bydgoščių, Krokuvą, Londoną, Poznanę, Stokholmą, Vilnių, Varšuvą ir Vroclavą.

Ukraina nutraukia visus saitus su Rusijos imperija bei SSRS, taip pat privalo negrįžti į Rusijos įtakos zoną, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Petro Porošenka. „Svarbiausia, brangieji, kad pasirinkome savo pačių vystymosi kelią ir neturime teisės nuo jo nukrypti, kaip norėtų mūsų išorės priešai ir jų agentai šalies viduje.

Ukraina pateikė Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo Teismui memorandumą dėl Rusijos įvykdytų pažeidimų, susijusių su tarptautinėmis konvencijomis dėl kovos su terorizmo finansavimu ir visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas. „Šiandien Rusija iš mūsų gaus savotišką „dovaną“ JT Tarptautiniame Teisme.

Ištremtasis Ukrainos opozicijos veikėjas Michailas Saakašvilis antradienį apkaltino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir jo artimiausią aplinką pažeidus jo žmogaus teises ir paragino Europos šalis įvesti Kijevui sankcijas. M. Saakašvilis pareiškė, kad atėmęs iš jo Ukrainos pilietybę ir išvaręs jį iš šalies P. Porošenka pažeidė tarptautinius įstatymus.

Rusijos prezidento inauguracijos Kremliuje metu kariai nesugebėjo pakelti prezidento štandartą. Šie kadrai papuolė ir į tiesioginę renginio tranliaciją per televiziją. Tuo metu Kremliaus komendantas generolas leitenantas Sergejus Chlebnikovas pareiškė, kad iš tiesų ceremonija įvyko pagal numatytą tvarką, rašoma mk.ru. Šis momentas užfiksuotas jau po to, kai Vladimiras Putinas paskelbė priesaiką, padėjus dešinę ranką ant Rusijos konstitucijos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį paskelbė, kad šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba jo pavedimu artimiausiu metu svarstys sankcijų rusų oligarchams klausimą. Ukrainos sankcijos bus suderintos su JAV sankcijomis, nurodė prezidentas.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje pirmadienį išsiuntė iš savo šalių dešimtis rusų diplomatų; ir tai daroma koordinuotais veiksmais prieš Maskvą, kaltinamą šnipo apnuodijimu Anglijoje. JAV ir Kanada Jungtinės Valstijos išvarė 60 įtariamų rusų „šnipų“, tarnaujančių įvairiose šalies vietose ir Rusijos misijoje Jungtinėse Tautose. Taip pat uždarytas Rusijos konsulatas Siatle dėl įtariamo šnipinėjimo gretimoje Kitsapo povandeninių laivų bazėje bei „Boeing“ įmonėje.

Rusijos pradėtas hibridinis karas pereina į tarptautinį lygį, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Šiandien mums nebelieka nieko kita, tik pripažinti, kad Rusijos pradėtas hibridinis karas tampa visaverčiu pasauliniu hibridiniu karu. Šis karas vyksta įvairiais lygiais, skirtinguose karo veiksmų teatruose ir skirtingu greičiu“, – P. Porošenka per diskusijas Vokietijos pietiniame Miuncheno mieste vykstančioje kasmetinėje saugumo konferencijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Petro Porošenka pirmadienį kalbėjosi telefonu ir, be kita ko, aptarė Kijevo ir separatistų apsikeitimą belaisviais, trečiadienį pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „P. Porošenka ir V. Putinas užvakar tikrai kalbėjosi telefonu“, – pranešė jis žurnalistams trečiadienį. D. Peskovo teigimu, tas pokalbis įvyko Kijevo iniciatyva.

Rusija savo veiksmais Ukrainoje siekia sunaikinti Ukrainos valstybę ir vėl sugrąžinti ją į savo įtakos zoną, pareiškė šalies vadovas Petro Porošenka. „Visa tai, ką šiandien Ukrainoje daro Rusija, nukreipta į vienintelį tikslą: sugrąžinti mus į savo vadinamąją įtakos zoną, sunaikinti pačią Ukrainos valstybę“, – sakė prezidentas antradienį vakare Kijeve vykusiame susitikime su užsienio šalių ambasadų ir Ukrainoje akredituotų tarptautinių organizacijų atstovybių vadovais.

Kijevo vyriausybės pareigūnai ir prorusiški separatistai trečiadienį karo draskomos šalies rytuose apsikeitė šimtais belaisvių. Toks apsikeitimas yra vienas didžiausių nuo konflikto pradžios prieš beveik ketverius metus. Istorinis apsikeitimas, trečiadienį įvykęs dulkiname kelyje netoli Horlivkos miestelio, 40 km į šiaurės rytus nuo sukilėlių bastiono Donecko, buvo bandymas gaivinti Kijevo ir separatistų iš apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų taikos susitarimą.

Tarptautiniai ekspertai gali būti įtraukti ištirti kaltinimus buvusiam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui dėl neteisėto paramos gavimo iš Rusijos, sako Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Siekiant visiško aiškumo ir pasitikėjimo, neatmetu galimybės, kad tyrimas paprašys papildomos ekspertizės, įskaitant iš tarptautinių organizacijų“, – sakė P. Porošenka per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Lietuva ir Ukraina pasirašys dvišalę sutartį dėl socialinės apsaugos, siekdamos pažaboti ukrainiečių darbuotojų išnaudojimą Lietuvoje, penktadienį Vilniuje paskelbė abiejų šalių prezidentai. Dalios Grybauskaitės teigimu, kai kurios Lietuvos įmonės ukrainiečiams moka nepagrįstai mažus atlyginimus.

Vilniuje penktadienį susitinka Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenka. Prezidentų susitikimo metu abiejų šalių energetikos ministrai numato pasirašyti memorandumą, kurio pagrindu Lietuvos ekspertai ketina vykti į Ukrainą dalytis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo patirtimi. Vizito išvakarėse Lietuvos Vyriausybė nutarė perduoti Ukrainai septynis antžeminius siųstuvus, kad ukrainiečiai galėtų transliuoti į Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas.

Ukrainiečiams „netolimoje ateityje“ bus pasiūlyta balsuoti referendumuose dėl stojimo į NATO ir Europos Sąjungą, penktadienį sakė prezidentas Petro Porošenka, kurio šalies rytuose tęsiasi vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų susirėmimai. „Tvirtai laikomės europinės integracijos kurso“, – sakė P. Porošenka, kurio kalbą transliavo kelios Ukrainos televizijos stotys.

Ukrainos nacionalinis antikorupcinis biuras (NABU) trečiadienį pranešė apie gynybos viceministro ir dar vieną aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūno suėmimą; jie įtariami pasisavinę milijonus valstybės lėšų per neteisėtą kuro pirkimo schemą. NABU nenurodė tų pareigūnų tapatybių, bet pranešė, kad 2016 metais jiedu iš valstybės biudžeto pasisavino 149 mln. grivinų (4,7 mln.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka praėjusią savaitę pavedė uždaroje ekspertų ir politikų grupėje aptarti užduotis valstybei, susijusias su okupuotomis teritorijomis. Naujas planas numato jau tris metus vykstančios antiteroristinės operacijos Donbase nutraukimą ir karo padėties paskelbimu, praneša zn.ua.

Rusijoje šiuo metu „YouTube“ žiūrovų tarpe itin populiarios „rapo kovos“ (ang. rap battle), rodos persimetė ir į šalių prezidentų neoficialią diplomatinę kalbą. Tiesa, P. Porošenka ir V. Putinas nerepuoja, o cituoja klasikų eiles. Ukrainos prezidentas šią savaitę paskelbus Ukrainos bevizį režimą Europos Sąjungoje, savo gyventojams pareiškė, kad ta diena yra „paskutinis „Viso gero“ sovietinei ir Rusijos imperijoms“ ir pacitavo rusų poezijos klasiką M. Lermontovą.

Europos Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad naikinamas vizų režimas Ukrainos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą. To labai siekė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, bet ką šie pokyčiai atneš Europai ir pačiai Ukrainai? Tūkstančiai ukrainiečių sako, kad ketina pasinaudoti palengvintu vizų režimu ir emigruoti į Europos Sąjungą.

Prieš kelias dienas Minsko kontaktinė derybininkų grupė pasiekė sutarimą dėl visiško ugnies nutraukimo Donbase nuo rugsėjo 1-osios. Okupuotas Donbaso teritorijas de facto valdanti Rusija netrukus pateikė savo reikalavimus Ukrainai, kurie „turėtų įtvirtinti šį susitarimą“. Kijevas paskelbė vieną sąlygą, kuri užtikrintų taiką. Svarbiausi faktai: pavyko pasiekti „tylos režimo“ įvedimą Donbase nuo rugsėjo 1-osios.

Ukrainos prezidentas mano, kad pasaulis ritasi į karą dėl to, kad Rusija nenori žaisti pagal taisykles, skelbia Ukrainos televizija „112 Ukraina“. „Reikalas ne skirtingose interpretacijose, o skirtinguose tiksluose. Būkime sąžiningi, mes neturime recepto šiai problemai. Cinizmas ir iliuzijos plinta toliau“, – pareiškė P. Porošenka. Pasaulis ir vėl atsidūrė ant karo slenksčio, tačiau šįkart tarp tų, kurie žaidžia pagal taisykles, ir tų, kurie mano, kad tokios neegzistuoja.