odos liga

Sakoma, kad šiltuoju sezonu daugumai žmonių pagerėja didžioji dalis odos problemų. Visgi, pasirodo, kad ne visi yra apdovanoti štai tokie dovana. Žvynelinę turintis Darius iš Marijampolės pasakoja, kad jis patenka tarp, tikriausiai, vos 6 proc. žmonių, kuriems odos problemos pagerėja žiemos metu.  Marijampolietis Darius pasakoja, kad odos liga – žvynelinė jam buvo diagnozuota dar 2005 metais, kuomet vyrui buvo 27-eri.

Padrąsinti kiekvieną nedelsti, kuo daugiau domėtis visais gydymo metodais ir taip susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą bei komfortą. Tokiu pagrindiniu patarimu šiandien dalinasi 22-ejų Vilniuje gyvenanti šiaulietė Rūta, dar vaikystėje susirgusi psoriaze, plačiau žinoma kaip žvyneline. Nors ši klastinga bei sudėtinga liga merginai labai ilgai kėlė daug išbandymų, privertė kentėti skausmus ir net pašaipas, ją pažaboti pagaliau pavyko.

Žvynelinė – nemaloni liga, kuri ne tik sukelia skausmingus odos pažeidimus, tačiau neretai gadina gyvenimo kokybę, priverčia savęs gėdytis, jaustis vienišu. Panašiai nutiko ir 20-mečiui Justui Konteniui, kuris žvyneline susirgo būdamas vos 6-erių. Ilgus metus vaikinas jautėsi vienišas, kol galiausiai suprato, kad tokių, kaip jis, yra milijonai. Neseniai dvyliktą klasę baigęs Justas Kontenis šypsosi pasakodamas, kad šiuo metu jo gyvenimą gaubia šviesa bei naujas etapas.

39-erių vyras, sergantis daugiau nei 25 metus psoriaze teigia, kad niekaip negali rasti antrosios pusės, kadangi visi aplinkiniai mano, jog dėl savo išskirtinės odos jis serga beždžionių raupais. Zachas McMullenas pasakoja, kad dėl savo lėtinės ligos jo kūnas dažnai būna padengtas raudonomis, pleiskanojančiomis odos dėmėmis. Vyras tikina per tiek metų pripratęs, kad žmonės visuomet į jį žiūri „įtartinai“, tačiau pastaruoju metu dėl to jis susiduria su tam tikromis kliūtimis.

Įvairios buityje naudojamos cheminės medžiagos, muilas, dezinfekcinis skystis, vanduo, šaltas ir sausas šildomų patalpų oras – visa tai tiesiogiai pažeidžia rankų odą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Ingrida Balčiūnienė sako, kad, paveikta šių veiksnių, kiekvieno žmogaus oda skirtingai geba atsistatyti, dėl to vieni nejaučia jokių pokyčių, tačiau kitiems gali išsivystyti ar paūmėti įvairios odos ligos.

Atopinis dermatitas mokslo literatūroje apibrėžiamas kaip lėtinė, uždegiminė odos liga, pasireiškianti niežėjimu, paraudimu, išsausėjimu ir skeldėjimu. Realybėje ši liga gali reikšti nuolatinę niežulio sukeltą nemigą, žaizdotą veidą ir kūną, besilupančią ir nuo menkiausio smūgio plyštančią odą, psichologines problemas – visa tai patyrė sunkia atopinio dermatito forma sergantis Nerijus.

Nuo šios vasaros Lietuvoje atsirado būdas, kaip reguliuoti vieną dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų – atopinį dermatitą. Nuo jos kenčia tiek kūdikiai, tiek suaugę ir ji gali pasireikšti bet kuriame gyvenimo etape. Apie šią ligą domėjosi TV3 laida „Sveikata.lt“. Atopinį dermatitą turintys asmenys yra puikiai pažįstami su jo sukeliamais išbėrimais, žaizdomis, varginančiu niežėjimu ir skausmu.

Apie ligas kalbėti ir su jomis susigyventi nėra paprasta. Žinomos dainininkės Augustės Vedrickaitės oda nuo mažens yra kiek kitokia nei daugelio žmonių. Baltmė arba kitaip Vitiligo pasireiškia šviesios spalvos dėmelėmis vietose, kuriose trūksta melanino, odai spalvą suteikiančio pigmento. Laidoje „Būk sveikas“ Augustė papasakojo, kada atkreipė dėmesį į kiek kitokią savo išvaizdą ir kaip susigyveno su tuo. „Pirmuosius odos pokyčius pastebėjau vaikystėje.

Pirmą kartą pamačius Vilmą Tūbutytę dėmesį atkreipia jos šviesūs plaukai ir plati šypsena. Pasižiūrėjus šiek tiek įdėmiau – dėmesys nukrypsta į jos rankas, kurios išmargintos įvairiais raštais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šias dėmes ant kūno paliko ugnis, tačiau jų autorė – baltmė, dar žinoma, kaip vilitigo liga. Moteris juokauja, kad jos kūną puošia visi žemynai.