odontologų rūmai

2024 metų išvakarėse Lietuvos valdžia po kelerių metų svarstymų ir vertinimų pagaliau apsisprendė, kad odontologų savivalda turi būti ir 2025-aisiais bus grąžinta odontologų bendruomenei. Tam pritarė Seimo nariai, o naują įstatymą pasirašė ir Prezidentas. Ką reiškia šie pasikeitimai? Savivaldos susigrąžinimo bendruomenei atstovaujantys Odontologų rūmai siekė dar nuo 2020 metų. Tokį tikslą buvo išsikėlusi ir dabartinė Seimo valdančioji dauguma. Priežasčių tam – ne viena.

Odontologų rūmams grąžintas šios veiklos licencijavimas, antradienį nusprendė Seimas.Už naują Odontologų rūmų įstatymo redakciją balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo septyni, 16 susilaikė. Po Vyriausybės patobulinimo, Odontologų rūmai spręs dėl licencijų suteikimo odontologams ir burnos priežiūros specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Odontologinę priežiūrą ir pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose jau beveik pusantrų metų tvyro netvarka. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, odontologai galėtų suteikti paslaugas į gydymo įstaigas negalintiems atvykti pacientams, tačiau nėra nei tikslaus galimų paslaugų aprašymo, nei finansavimo, nei atsakomybės, rašoma Odontologų rūmų pranešime spaudai. „Mobilioji odontologija išspręstų negalią turinčių žmonių, kurie neįstengia patys atvykti į gydymo įstaigą, problemą.

Skundą dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo esą nepagrįstų ir tendencingų kaltinimų pateikę Odontologų rūmai tvirtina, kad medikų bendruomenei svarbus įstatymas yra vilkinamas dirbtinai. Neatmetama, kad tai gali būti susiję ir su asmeninėmis aplinkybėmis, mat Seimo nario žmona pati buvo netekusi odontologės licencijos. Pats A. Matulas tokias kalbas neigia ir vadina užsipuolimu vidury baltos dienos.

Seimui svarstant siūlymą Odontologų rūmams atiduoti licencijuoti odontologus ir burnos priežiūros specialistus Vyriausybė sutinka tik su dalies funkcijų perdavimu.

Odontologų veiklos licencijavimą iš Odontologų rūmų perėmusi Akreditavimo tarnyba teigia aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai. „Reziumuodama tai, ką mes paveldėjome, labai drąsiai sakyčiau, kad Odontologų rūmai valstybės deleguotą funkciją – licencijavimą – vykdė neatsakingai ir labai formaliai“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

Šalies odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbo sąlygos ir paslaugų teikimas po koronaviruso epidemijos bus visai kitoks nei iki šiol ir tikėtina, kad išliks gana ilgam laikui ir tai gali turėti įtakos galutinei paslaugos kainai, rašo portalas lrt.lt.  Pasak jo, pačių paslaugų kainos kilti neturėtų, ne po karantino vėl leidus tęsti veiklą odontologai susidurs su didele konkurencija tarpusavyje, tad paslaugos brangti neturėtų, norint pritraukti klientą.

Šalies senjorai netveria pykčiu – valstybės pinigai už dantų protezus metamI į balą. Mat pagaminti dirbtiniai dantys už pusę tūkstančio eurų dažniausiai keliauja arba į šiukšliadėžę, arba taip ir lieka gulėti stiklainyje, nes nešioti jų pagyvenę žmonės tiesiog negali. Dažnam protezai trina, krenta iš burnos ar lūžta vos ėmus nešioti. Valstybinė ligonių kasa skėsčioja rankomis, pinigų yra tiek kiek yra. O žmonės raginami kovoti su įstaigomis, pagaminusiomis nekokybiškus protezus.