odeta čičkauskaitė

Jau rytoj, lapkričio 10 d., antradienį, garbaus amžiaus gyventojai bus ypatingai laukiami viešosiose bibliotekose –  jose prasidės vyresniesiems žmonėms skirta akcija „Esenjoras.lt“. Bibliotekose susirinkę senjorai galės dalyvauti virtualiame susitikime, kuriame bus kalbama apie interneto teikiamas galimybes pagyvenusiems žmonėms. Akcijos metu, padedant viešųjų bibliotekų darbuotojams, senjorai akcijos interneto svetainėje www.esenjoras.

Išlaidavimas, bedarbiai pinigai, gyvenimas šia diena, neapsisaugojimas, patiklumas, netinkamas rizikos vertinimas, kantrybės stoka – tai septynios didžiosios asmeninių finansų valdymo nuodėmės, kurias daro Lietuvos gyventojai. Šį sąrašą, pristatydama naują „Swedbank“ finansinio raštingumo iniciatyvą, remdamasi statistiniais ir visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, sudarė „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

Jaunuolius studijuoti išleisiantys tėvai jau skaičiuoja, kokią šeimos biudžeto dalį teks atseikėti ne tik už savo atžalų mokslą, bet ir jų kasdienėms reikmėms. Kai kuriems į mokamas vietas patekusiems studentams finansinė našta kas mėnesį gali siekti iki kelių tūkstančių litų. Ekspertų teigimu, studijų krepšelį užsitikrinęs jaunuolis turėtų išgyventi iš 800 litų per mėnesį. Jeigu studentui teks mokėti už mokslą, ši suma gali padvigubėti ar patrigubėti.

Šalyje siaučiant krizei, Lietuvos kino teatrai skaičiuoja rekordinį pelną. Liepą jie pardavė bilietų į kino teatrus už 4,53 mln. litų, rašo dienraštis „Kauno diena.“ Patys kino teatrų atstovai laurus atiduota filmų kūrėjams. Esą tik dėl jų puikių filmų gauta tiek pajamų, ketvirtadienį rašoma „Kauno dienoje.

Per pirmąjį 2009 metų pusmetį pamažu pradėjo keistis gyventojų taupymo įpročiai. Metų pradžioje buvo padidėjęs trumpalaikių indėlių populiarumas, kurį sąlygojo Lietuvos gyventojų netikrumas dėl ateities, o pastaruoju metu vis daugiau žmonių linkę taupyti ilgesnį laikotarpį. Populiariausias taupymo būdas - terminuotasis indėlis litais 1-2 metų laikotarpiui, rodo „Swedbank" specialistų atlikta analizė. Pastaruoju metu 36 proc. indėlių sutarčių „Swedbank" sudaryta 1-2 metų laikotarpiui.

Ekonomikos sunkmetis kol kas labiausiai palietė miestų gyventojus, aukščiausio bei vidutinio lygio vadovus, specialistus ir tarnautojus. Tuo tarpu ūkininkai ir smulkieji verslininkai prie krizės sąlygų prisitaiko lengviau nei kiti, rodo „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atlikta bendrovės „Spinter“ apklausa. 38,7 proc. Lietuvos gyventojų gegužę sakė, kad jų pajamos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo.

Lietuva pirmąjį šių metų ketvirtį įžengė į absoliutaus darbo užmokesčio mažėjimo etapą. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad atlygis už darbą šiemet sumažės 10-15 proc., ir pataria žmonėms neapsigauti vasarą pajutus laikiną finansinės situacijos pagerėjimą. „Jei pernai metų pabaigoje kalbėjome tik apie darbo užmokesčio nedidėjimą, tai pirmąjį šių metų ketvirtį susidūrėme su absoliutaus darbo užmokesčio mažėjimu.

Sparčiai augant nedarbui asmeninių finansų valdymo specialistai perspėja, kad finansinį saugumą šiandien gali užtikrinti tik racionalus išlaidų bei pajamų derinimas ir pataria žmonėms, jei įmanoma, atsidėti didesnę sumą pinigų. „Šiais metais kiekvieną savaitę Lietuvoje darbo netenka 7-10 tūkstančių žmonių. Kovo viduryje šalyje bedarbio statusą turėjo per 162 tūkstančius žmonių.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo reforma finansiškai bus naudinga mažiausias pajamas gaunantiems asmenimis, kurie per mėnesį, neatskaičius mokesčių, uždirba iki 1550 litų. Kita vertus, naujoji tvarka vers lietuvius pradėti atidžiai tvarkyti asmeninius finansus, sako „Swedbank“ ekspertai. Neapmokestinamųjų pajamų dydis yra suma, nuo kurios nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.