nikolajus petrovas

Prisijungęs Krymą ir suteikęs pagalbą Luhansko ir Donecko separatistams, V. Putinas įstūmė Kijevą į Vakarų glėbį, įsitikinusi tiek Vakarų žiniasklaida, tiek žurnalistų kalbinti rusų ekspertai. Pirmą sykį po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991-ais, Maskvos įtaka šioje šalyje akivaizdžiai susilpusi, ir priversta iš šalies stebėti rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes net neturi „savo“ kandidato. Demokratas Petro Porošenka po rinkimų tik sustiprins savo valdžią, mano apžvalgininkai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atleido iš posto regioninį gubernatorių, kuris kritikavo valdančiąją „Vieningosios Rusijos“ partiją. Toks prezidento žingsnis rodo, kad Kremlius jokiu būdu nesirengia toleruoti kritikos savo atžvilgiu. Kremlius pastaruoju metu itin baiminasi, kad ekonominis nuosmukis gali sukelti šalyje nepasitenkinimų bangą ir pagraužti vienpartinį „Vieningosios Rusijos“ diktatą.

Nikolajaus Petrovo nuomone, finansinė krizė parodė, kad Rusija prarado gerą momentą šalies modernizacijai. Savo interviu Deutsche Welle Maskvos Carnegie centro ekspertas Nikolajus Petrovas pareiškė, kad finansinė krizė gali pagerinti visą Rusijos valstybinio valdymo sistemą.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ketvirtadienį vykstantys į Chanty Mansijsko miestą Sibiro platybėse ten pamatys įspūdingo Rusijos naftos bumo meką. ES pareigūnai iš Briuselio nukeliaus daugiau kaip 4 tūkst. km į Prancūzijos dydžio regiono, išgaunančio 57 proc. rusų naftos, sostinę. Čia per dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą jie derėsis su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Artėjant NATO 60-čiui, Aljanso viduje ir aplink jį pasigirdo įtartinas krebždesys. Tarsi subrendusį vaisių graužtų godus kirminas. Tie garsai dar labai sustiprėjo per Vilniuje vykusį NATO gynybos ministrų susitikimą, kai nebuvo priimta kokio nors reikšmingesnio dokumento nė vienu svarstytų klausimų. Lietuvos įvaizdžiui šis susitikimas suteikė daug ryškių spalvų, tačiau Šiaurės Atlanto organizacijoje paskatino įtarimus ar abejones dėl jos ateities.

Visa tai - miražas. Rinkėjai Rusijoje iš tiesų net nesirenka būsimo prezidento. Kandidatai ir jų programos praktiškai nieko nereiškia. Rinkimai nebus garbingi. Tokias išvadas pagal neseniai Rusijoje atliktos apklausos rezultatus daro „Radio Free Europe“.Nepaisant rinkėjų skepticizmo rinkimų išvakarėse, daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų sakė ketinantys dalyvauti kovo 2 d. vyksiančiuose rinkimuose.

Jungtuvės taip ir neįvyko, sąskaita už dujas išaugo dvigubai, bet nei tas, nei anas, matyt, negali išmušti iš vėžių politiko, kurį Vakarai vadina "paskutiniu diktatoriumi Europoje". Toks titulas reiškia, kad nieko blogesnio Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau nebelaukia. Naujametės politinės rietenos su pagrindine rėmėja Rusija baigėsi Minskui gyvybiškai svarbių gamtinių dujų kainų šuoliu ir subsidijų iš Maskvos, užtikrinančių beveik pusę įplaukų į Baltarusijos iždą, sumažinimu.