nikolajus makarovas

Karines apskritis pakeitė strateginėmis vadavietėmis. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsaką dėl keturių suvienytų strateginių vadaviečių (SSV) sukūrimo, kurios pakeis šešias dabar egzistuojančias karines apskritis. Apie tai liepos 14 d. pranešė Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas.

Rusijos kariuomenės vadas pareiškė, kad JAV planuojamas kurti priešraketinis gynybos skydas yra nukreiptas prieš jo šalį. „Priešraketinio skydo vystymas ir įkurdinimas yra nukreiptas prieš Rusijos Federaciją“ - naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos karinių pajėgų štabo viršininkas Nikolajus Makarovas. Priminsime, kad neseniai Vašingtonas pareiškė planuojąs dalį skydo įkurdinti Rumunijoje.

Lapkričio 17 d. Maskvoje įvyko, atrodytų, eilinis Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdis. Apie juos mažai rašoma. Dar mažiau jais domimasi, tačiau šis vertas dėmesio, nes buvo skirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos, kuri oficialiai vadinama naujo Ginkluotųjų pajėgų pavidalo formavimu (rus. формированиe нового облика Вооруженных Сил), rezultatams aptarti.

Esminis Rusijos geopolitinės situacijos peržiūrėjimas, įvykęs pasibaigus prezidento Boriso Jelcino erai, atskleidė gerokai susilpnėjusias šalies pozicijas Centrinėje Azijoje. Iš esmės Rusija beveik dešimtmetį buvo pasitraukusi iš šio strategiškai svarbaus regiono. Tokią situaciją stengėsi išnaudoti kitos pasaulio galybės, pirmiausia JAV ir Kinija. Kremliaus šeimininku tapus Vladimirui Putinui, Rusija pradėjo dėti sistemingas pastangas turėtai įtakai Centrinėje Azijoje susigrąžinti.

Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad nepaisant to, jog JAV pranešė nebekursianti priešraketinio gynybos skydo Vidurio Europoje, jo šalis kol kas neatsisakė planų Kaliningrade dislokuoti trumpojo nuotolio „Iskander“ raketas. Kremlius nuolatos teigė, kad sprendimas dislokuoti Kaliningrade minėtas raketas bus atsakas į JAV priešraketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje.

Rugsėjo 15 dieną Maskvoje buvo pasirašytas susitarimas, reglamentuojantis Rusijos karinį bendradarbiavimą su separatistinėmis Gruzijos respublikomis – Pietų Osetija ir Abchazija. Remiantis susitarimu, Rusijos karinės bazės bus įkurdintos Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje ir Abchazijos Gudautės mieste. Kiekvienoje iš bazių bus dislokuota po 1,7 tūkst. rusų karių. Anksčiau Rusija planavo separatistinėse respublikose įkurdinti 4,8-5 tūkst.

Anot Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarų, Rusijos veiksmai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje didina politinį ir karinį nestabilumą ir globalia prasme. Baltijos Asamblėjos pirmininkas konservatorius Mantas Adomėnas spaudos konferencijoje informavo, kad šiandien bus pasirašytas pareiškimas dėl padėties Gruzijoje. Jame Asamblėja išreikš paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui ir pasmerks atplėštų regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – militarizavimą.

Rusijos kariuomenė planuoja mažinti karių, dislokuotų separatistinėse Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, skaičių. Apie tai trečiadienį pareiškė Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. Anksčiau buvo skelbiama, kad Rusija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje esančiose karinėse bazėse dislokuos po 3,7 tūkst. karių. Tačiau dabar Paryžiuje viešintis N. Makarovas teigia, kad šis skaičius iš tikro yra per didelis.

Airijos krantų link artėja didžiulė naftos dėmė. Žinybų duomenimis, ji yra 5 km ilgio ir 5 km pločio, praneša agentūra AP. Iš kur išsiliejo daugiau kaip 500 tonų naftos, kol kas nežinoma. Naftos dėmė pastebėta jūros regione, kuriame degalų prisipylė vienas Rusijos lėktuvnešis. Aplinkosaugininkai baiminasi didžiulės žalos augalijos ir gyvūnijos pasauliui. Tai yra didžiausia naftos dėmė Airijos vandenyse per pastaruosius dešimt metų.