neutroninė žvaigždė

Astronomai aptiko ypatingai retą – tokių iki šiol buvo aptikta vos keturios – žvaigždžių sistemą, kurią sudėtinga ne tik stebėti, bet ir pastebėti. Nieko stebėtino, jog anksčiau atrastosios sistemos buvo aptiktos atsitiktinai. Penktasis iš visų žmonijai žinomų „gama tandemų“ aptiktas tikslingai. Astronominę retenybę kebliu pavadinimu 1FGL J1018.6-5856 dangaus stebėtojai rado už maždaug 15 tūkst. šviesmečių.

Neutroninių žvaigždžių branduoliai yra tankiausia stebimos materijos forma Visatoje. Arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės branduolio medžiagos svertų 6 mlrd. tonų. NASA rentgeno spindulių teleskopu „Chandra“ pavyko padaryti įdomų atradimą – aptikti pirmų tiesioginių požymių, jog neutroninių žvaigždžių branduoliai gali būti superskystos agregatinės būsenos. Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje.

Sparčiai vėstantis žvaigždės branduolys pateikia pirmuosius tiesioginius įrodymus, kad tokios žvaigždės gali sukurti supertakią neutronų medžiagą. Tokios medžiagos būsenos Žemės laboratorijose sukurti neįmanoma, rašo NewScientist.com. Neutroninės žvaigždės yra sprogusių žvaigždžių liekanos.

Mokslininkai aptiko didžiausią iki šiol neutroninę žvaigždę, kurios masė beveik du kartus didesnė nei Saulės. Astronomai nustatė, kad nepaisant to, jog žvaigždė yra palyginus maža ir savo dydžiu prilygsta nedideliam miestui, ji taip smarkiai suspausta, kad jos masė didžiulė. Vos žiupsnelis šios žvaigždės, pavadintos „PSR J1614-223“, medžiagos svertų 500 mln. tonų, rašo „Telegraph.co.