neurobiologija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „neurobiologija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „neurobiologija“.
Mirė Nobelio premijos laureatė 103-ejų Rita Levi-Montalčini
Romoje, sulaukusi 103 metų amžiaus, mirė neurobiologė, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė Rita Levi-Montalčini (Rita Levi-Montalcini), praneša agentūra „ABC News“. Italų kilmės JAV neurobiologei Nobelio premija buvo paskirta 1986 metais. Laureatu tapo ir Stenlis Koenas (Stanley Cohen). Abu mokslininkai buvo apdovanoti už augimo faktorių atradimą. R. Levi-Montalčini taip pat buvo visam gyvenimui suteiktas Italijos Respublikos senatorės vardas.
Kodėl kai kurie žmonės prisimena kiekvieną savo gyvenimo akimirką?
Ar prisimenate, ką pietums valgėte 1999 metų kovo 8 dieną? O ką vilkėjote 1985 metų spalio 29-ąją.Kelios dešimtys žmonių (kol kas žinoma apie 33 tokius) gali prisiminti tokias detales. Jie su menkiausiomis smulkmenomis prisimena beveik kiekvieną savo gyvenimo akimirką nuo to laiko, kai jiems buvo maždaug 10 metų.
Jie pasižymi daug geresne autobiografine atmintimi, kaip tai vadina mokslininkai. Dabar tyrėjai nustatė, kuo tokių žmonių smegenys ypatingos.
Gali būti, kad gyvename virtualioje Visatoje, teigia mokslininkas
Egzistuoja 20 proc. tikimybė, kad gyvename virtualioje Visatoje, taip tikroviškai sumodeliuotoje kažkokiu superkompiuteriu, kad fizinės realybės neįmanoma atskirti nuo menamosios, mano britų mokslininkas.
Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius, Žmonijos ateities instituto direktorius Nickas Bostromas, 2003 metais žurnale „Philosophical Quarterly“ paskelbęs didelį susidomėjimą sukėlusį straipsnį „Ar jūs gyvenate kompiuterinėje simuliacijoje?“, apskaičiavo, kad egzistuoja 20 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Žmogaus smegenys pasiekė evoliucijos galimybių ribą?
Žmogaus smegenys jau pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį ir nebeturi fizinių galimybių tobulėti, nes tam prireiktų daugiau energijos išteklių ir deguonies, nei gali suteikti žmogaus organizmas, pareiškė Kembridžo universiteto (D. Britanija) mokslininkai.
Pasak neurobiologijos profesoriaus Simono Laughlino, žmogaus smegenų poreikiai yra gana dideli ir iš esmės riboja smegenų galimybes bei lemia jų struktūrą.