net kukulas

Algimanto Baltakio dienoraščių anonsas buvo lyg viltingas pažadas maloniai savaitei su knyga. Nes Baltakis – mano jaunystės poetas. „Velnio tiltą“ mokėjau mintinai. O ir vėliau: „Aš viskа, viskа pamiršau...“ „Hiperbolės“ išpopuliarintą tekstą žodžio neieškantis poetas jau vadina „sklerotikų himnu“. Algimantas Baltakis (Dž. Barysaitės nuotr.) Malonu jį sutikti, persimesti vienu kitu žodeliu ir traukti toliau – su naujausiu anekdotu iš rašytojų gyvenimo ar ką tik gimusiu kalambūru.