nesusikalbėjimas

Prezidentas ir premjerė – nesutaria. Tai buvo galima pastebėti nuo pat pirmos jų darbo dienos. Tiesa, vieši apsižodžiavimai, nenoras susitikti ar institucijų, kurioms vadovauja šie politikai, tarpusavio konkurencija, kuo toliau tuo labiau verčia stebėtis net ir visko mačiusius ekspertus. Aukščiausių šalies vadovų antipatiją vienas kitam, pasak portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, lemia asmeninės ambicijos, patirtos nuoskaudos ir mintis, kad vėl gali tekti susiremti rinkimuose.

Žinių radijas Generolas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis sako, kad valstybės paslapties nutekinimo byla rodo tarnybų nesusikalbėjimą. Šiuo atveju turima omenyje VSD ir Prezidentūrą. „Jeigu būtų susikalbėjimas tarpusavyje, ta informacija nebūtų nutekėjusi, o jeigu būtų ir nutekėjusi, būtų rasti būdai, kaip tai išspręsti be teismų, skandalų, pasiklausymų. Čia valstybinės institucijos neranda bendros kalbos.

Gerų meilės santykių ir ryšių palaikymui labai svarbus pozityvus bendravimas, kurį ne visuomet lengva sukurti ir išlaikyti. Dažnai susiduriame su nesusikalbėjimo problema, tačiau kažkodėl manome, kad tai tik partnerio problema. O gal ji vis dėlto bendra? Patobulinkite savo tarpusavio santykius vengdami pagrindinių poros bendravimo klaidų. Konfrontacija arba užsisklendimas Ilgalaikiuose santykiuose dažnai susiduriama su konstruktyvaus problemų sprendimo būdo trūkumu ir nereikalingais kivirčais.

Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas. Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti.