nepartiniai kandidatai

Rinkimai kaip sveikatos apsauga: naudingiau išvengti problemų, nei taisyti atsiradusias, ypač mažame ir kol kas dar ne itin turtingame krašte.   Vis tik strutis nutarė ir vėl kišti galvą rudenėjančian Tėviškės ariman, o paskui, kai jau menkai svarbu, užsiėmė laiką ir energiją švaistančiu tautiniu sportu „Kas kaltas?“ Supratimas, kad demokratija ne tik privalo būti, bet ji, demokratija, dar privalo būti ir kokybiška, Lietuvoje į madą ateina labai lėtai.  Bet ateina.

Rinkimai į savivaldybių tarybas sustiprino tradicines politines partijas, užvėrė duris į vietos valdžią populistams ir žada įdomią kovą būsimosiose batalijose dėl Seimo narių mandatų. Daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų iškovojo socialdemokratai. Antri liko Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sėkmė bei Kazimieros Prunskienės ir Artūro Paulausko nustūmimas į politinį užribį.

Nepartinių koalicijos „Vilnius – mūsų reikalas“ lyderis Valdemaras Stančikas, vertindamas išankstinius balsavimo rezultatus, apgailestavo dėl partinės nomenklatūros pergalės savivaldybių rinkimuose. „Rezultatai netikėti ne vien mums. Rinkėjai pademonstravo, kad jiems tinka tai, kas yra – partijų valdoma taryba. Tenka konstatuoti, kad veikia administracinis resursas, partinėse struktūrose balsuojama ne už idėjas, bet dėl to, kad kažkam priklausai, kad kažkur dirbi“, – kalbėjo V. Stančikas.