nelegalus turinys

Trečdalis lietuvių sąmoningai vartoja nelegalų turinį, o kaip pagrindinę to priežastį nurodo norą sutaupyti, rodo Patentų biuro užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, 31 proc. respondentų nurodė sąmoningai žiūrėję filmus, klausęsi muzikos ar siuntęsi elektronines knygas nelegaliose interneto svetainėse. Beveik pusė apie nelegalaus turinio vartojimą prisipažinusių apklaustųjų (49 proc.) teigė, kad taip elgėsi norėdami sutaupyti. Tuo metu 16 proc.

Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimams ir sudavė dar vieną smūgį piratų verslui Lietuvoje. Netrukus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) galės nurodyti bet kuriai šalies finansų įstaigai nutraukti mokėjimus vogto autorinio turinio internete platintojams. „Ši įstatymo pataisa – didelis žingsnis kovoje su piratavimu Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad kolegos Seime bei Prezidentas į tai pažiūrėjo rimtai ir vieningai.

Vasario 6 d. duoto pažado stabdyti mokėjimų paslaugas nelegaliai turinį platinančiai svetainei Filmai.in nevykdanti „Paysera“ pateks ir į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akiratį. Kovo 5 d. autorių teises ginančios asociacijos kreipėsi į šią tarnybą su prašymu peržiūrėti ir įvertinti, ar įmonės vykdomos mokėjimo operacijos nepažeidžia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.

Besitęsianti kova dėl piratinių tinklapių naudojimo netyla. Nors vieni teigia, kad nustatyti nelegalaus turinio vartotojų mastą yra sudėtinga, kiti ir toliau fiksuoja šimtų tūkstančių vartotojų prisijungimus prie piratinių svetainių.

Kova su turinio piratais Lietuvoje primena kovą su vėjo malūnais. Nelegaliai turinį vagiantys lietuviai lyderiauja pasaulyje, o aiškaus kelio, kaip valstybė galėtų prižiūrėti šią veiklą, nėra. O didžiausia problema, kad nelegaliai turinį gaunantys asmenis ne visada ir supranta, kad tai prilyginama fizinio daikto vagystei. Vakar Seime surengtoje diskusijoje „Interneto operatoriai ir kūrėjų atstovai vieningame paieškų kelyje“ buvo ieškoma būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Į Lietuvą su trenksmu atėjusi filmų ir serialų transliavimo internetu platforma „Netflix“ didelių pokyčių rinkai nepadarė – ją naudoja absoliuti mažuma Lietuvos gyventojų. „Netflix“ nusileidžia populiariausių TV kanalų internetinėms platformoms, nelegaliam turiniui iš interneto ir tradiciniam lyderiui – kabelinei ar išmaniajai televizijai. Per pastarąją platformą dažniausiai video turinį žiūri kas antras lietuvis, rodo šalies gyventojų video turinio žiūrėjimo tyrimas.