nekilnojamasis

 Antrąjį šių metų ketvirtį Registrų centras fiksavo daugelio būsto rūšių vidutinės kainos padidėjimą. Tačiau įvertinant kainų kitimą pastarųjų penkerių metų kontekste bei ankstesnių metų infliaciją pastarieji pokyčiai neatrodo labai reikšmingi ar žymintys naujas tendencijas. Praėjusio ketvirčio siurprizu galima laikyti nebent parduotų naujos statybos namų vidutinės kainos sumažėjimą, galintį reikšti gilesnį šio rinkos segmento, kuriame veikia daug smulkių statytojų, pasitraukimą į šešėlį.

 Nors dar praėjusiais metais Lietuvoje būsto kainos augo 7,6 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį jų augimas, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo iki 2,1 proc.. Ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto kainų svyravimai, kuriuos lėmė pasiūlos įsibėgėjimas bei paklausos atoslūgis po euro įvedimo, stato pirkėją į privilegijuotą padėtį bei verčia NT projektų vystytojus ieškoti išradingesnių būsto pardavimo strategijų.

 Atviruosius duomenis, susijusius su gyvenamąja aplinka, renkantis ir analizuojantis projektas Kurgyvenu.lt plečia savo veiklą ir pradeda kurti papildomą platformą, kurioje gyventojams bus teikiama informacija apie naujus nekilnojamojo turto projektus. Planuojama, jog ji turėtų pradėti veikti iki kitų metų sausio pabaigos. „Projektas Kurgyvenu.lt teikia aktualią informaciją, susijusią su gyvenamąja aplinka.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro. Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis tiek yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių.

Inreal grupės, drauge su partneriu, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, parengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos apžvalgoje teigiama, jog stebimi pirmieji kainų augimo ženklai. Dėl vilniečių pirkėjų aktyvumo didėjo kainos naujos statybos projektuose. Per metus kainų lygis išaugo visuose būsto segmentuose: ekonominiame segmente vidutinė kaina padidėjo apie 1 proc., vidutinės klasės segmente – apie 7 proc., o prestižinės klasės būstas brango vidutiniškai 3 proc.

Įsivaizduokite, kad ieškote buto nuomai. Žvalgotės tinkamų pasiūlymų ir galų gale randate! Tačiau paaiškėja, kad teks iš anksto mokėti ne tik už kelis nuomos mėnesius, bet dar ir atseikėti tam tikrą pinigų sumą tarpininkui, kuris reklamuoja pasirinktą nekilnojamojo turto objektą. Dauguma būsto nuomos ieškančiųjų tokiems mokesčiams nepritaria. 9 iš 10–ies yra prieš tarpininkavimo mokestį iš nuomininkų Beveik pusė (48 proc.

Baigiantis vasarai sumažėjo parduodamų butų pasiūla. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai paskaičiavo, kad butų skelbimų sumažėjo apie 10 proc., palyginti su vasaros pradžia, ir daugiau nei 20 proc., palyginti su pavasariu. Pasinaudoję sumažėjusia pasiūla, būsto pardavėjai akivaizdžiai padidina parduodamų objektų kainą. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Vilniaus centre ėmus plėtoti naujus nekilnojamojo turto projektus, ekspertai vis dažniau atsigręžia į kaimynystėje įsikūrusį Užupį. Jų nuomone, šis rajonas yra perspektyvus nekilnojamojo turto rinkos žaidėjas dėl iki šiol tinkamai neišnaudoto potencialo. NT ekspertų teigimu, iki finansinės krizės šiam rajonui trūko sisteminio investuotojų dėmesio, o jame esantys apleisti gamyklų pastatai yra aukso vertės.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, šių metų vasarį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 8 tūkst. nekilnojamojo turto objektų - apie 17 proc. daugiau nei sausį, kuomet buvo perleisti 6851 objektas, ir 24 proc. daugiau nei 2012-ųjų vasarį. Pernai vasarį buvo įsigyti 6453 nekilnojamieji daiktai, 2011 m. vasarį - 5599, 2010 m. vasarį - 4431, o 2009 m. vasarį - 4322 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus.