neįgaliųjų reikalų departamentas

Viena iš neregės Eglės Jarmolavičiūtės baimių buvo nerasti darbo būtent dėl savo negalios. Baimė realybe nevirto, mat šiuo metu ji dirba savo svajonių darbą, o čia pateko savo pačios jėgomis. E. Jarmolavičiūtės pasakojimą būtų galima pavadinti tikra sėkmės istorija: šiandien ji skaičiuoja 10-tus metus kaip LRT garso režisierė, o jos sąskaitoje – „Auksinės bitės“ apdovanojimas už kūrybinį indėlį į daugybę radijo laidų. Tačiau pradžia, kaip daugelyje panašių istorijų, buvo duobėta.

Tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą. Siekdamas pakeisti šią statistiką, Neįgaliųjų reikalų departamentas inicijuoja kampaniją „Jokio skirtumo“, kuria skatins šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Rugpjūtį atliktas Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 62 proc.

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) penkiose savivaldybėse – Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės – surengė universalaus dizaino (UD) seminarus. Jie skirti regionų savivaldybių sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, kultūros, sporto, susisiekimo, miesto planavimo specialistams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Švietėjiškų iniciatyvų centras Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva įvairiuose Lietuvos regionuose rengė šviečiamąją kampaniją – susitikimuose su vietos politikais, specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, bendruomenėmis ir visuomene pristatė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, negalią turinčių žmonių situaciją, kalbėjosi apie svarbiausias problemas...

Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), įgyvendindamas institucinės globos įstaigų pertvarką Lietuvoje, planuoja ES lėšomis įgyvendinti projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Projekto metu konkurso būdu atrinkti projekto partneriai teiks bendruomenines paslaugas Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės, Šiaulių ir Telšių regionuose.

Ar pasitaiko, kad pamatę negalią, ypač ryškiai išreikštą, sutrinkate, nusukate akis? O jei užkalbinę žmogų suprantate, kad jis negirdi? Nubėgate kuo greičiau šalin ar bandote ieškoti būdų pabendrauti? O ką galvojate, sutikę su baltąja lazdele einantį žmogų? Ar puolate pagelbėti, o gal pajuntate gailestį ir nusisukate? Apie tai, kaip jaučiasi tokiose situacijose atsidūrę negalią turintys žmonės, kalbėta Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Švedijos ambasados Vilniuje surengtoje diskusijoje „D...

Emocinis kognityvinis konsultavimo (EKK) metodas 2015 m. Lietuvą pasiekė Izraelio ambasados iniciatyva. Jo pradininkė – mokslininkė dr. Maly Danino, 1964 m. įkurtos Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi sutrikimų ir aktyvumo arba / ir dėmesio sutrikimų, organizacijos (NITZAN) direktorė. Įdomu, kad Lietuva kartu su Latvija tapo pirmosiomis Europos valstybėmis, pasinaudojusiomis unikalia Izraelio patirtimi. Šis metodas taip pat diegiamas JAV ir Kinijoje.

Kitokių mažylių susilaukę tėvai vis dar turi nueiti kryžiaus kelius, kol jų vaikai gauna tai, kas jiems priklauso pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Kol valdininkai ginčijasi, kuri ministerija privalo užtikrinti panašių paslaugų teikimą ir finansavimą, šeimos už savo vaikų švietimą ir ateitį paliekamos kovoti vienos.

Pagyvenęs vyras ant žemės pasideda ramentus, tada nusiima kojų protezus, užsimauna nenaujas pirštines ir, vienoje rankoje laikydamas kastuvą ir kauptuką, kitoje – maišelį su medžių sodinukais ir su šiek tiek maisto, pamažu keliais pradeda kilti į kalną. Po dvidešimties minučių jis pasiekia nedidelį plokščią plotą. Su atsineštais įrankiais gilina duobę, kurią iškasė išvakarėse. Čia sodins medelio sodinuką. Ma Sanksjao neseniai suėjo 70 metų.