nauji butai

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.

Trumpiausią metų mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių registruota, jų įregistruota beveik tiek pat, kaip ir aktyvumu pasižymėjusioje 2020 metų pradžioje. Šiemet aktyviau registruojami gyvenamieji namai ir žemės sklypai, o butų pardavimai šiek tiek atsilieka nuo praėjusių metų pradžioje stebėtų rezultatų, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.

Nors 34 proc. lietuvių būstui išsirinkti skiria daugiau nei metus, 19 proc. svarbų pirkinį randa per mažiau nei pusmetį, o daliai – 6 proc. – tai pavyksta per mažiau nei mėnesį, rodo „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Visgi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas pažymi, kad paieškų trukmė labai priklauso nuo tikslo, kuriuo būstą siekiama įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7425 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 3,6 proc. daugiau nei 2019 metais. 91,9 proc. baigtų statyti pastatų buvo gyvenamieji.  Pernai baigtas statyti 6821 naujas gyvenamasis namas, juose įrengti 13903 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 4,8 proc., būstų juose skaičius – 10,6 proc., būstų naudingasis plotas – 5,3 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Gyventojai, nusprendę įsigyti butą, susiduria su didžiule pasiūla. Sunku apsispręsti, kokiame bute gyventi – naujos ar senos statybos? Jeigu ketinama pirkti naują, kokį rinktis – dar tik esantį projektuotojų brėžinyje ar jau pastatytą? Ir ko gero svarbiausias klausimas – už kiek pirkti?  Vilnietė Simona portalui tv3.lt pasakoja, kad jos vienas svarbiausių kriterijų renkantis būstą buvo jo vieta.

Augančios būsto nuomos kainos, gerėjantis žmonių pragyvenimo lygis, kitose Europos valstybėse plėtojami nuomojamo būsto projektai paskatino tokių projektų imtis ir Lietuvoje, BNS sako kalbinti analitikai ir plėtotojai. Anot jų, tikėtinas aukštas būsto nuomos pajamingumas ir jau įgyvendinami projektai gali paskatinti panašių projektų plėtrą.

Vilniečiai, planuojantys pirkti naują butą, turėtų pasijausti kaip prie vaišėmis apkrauto stalo. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį rinkai pasiūlyta net tris kartus daugiau naujų butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O baigiantis trečiajam šių metų ketvirčiui pradėtos dar kelios dešimtys naujų statybų. Kaip pastebi nekilnojamojo turto ekspertai, jei pasiūla ir toliau augs, ji taps perteklinė. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Antrąjį 2012 metų ketvirtį nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje pardavė arba rezervavo net 44 % daugiau naujos statybos butų nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 32 % daugiau nei 2011 metų tą patį laikotarpį.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad biurų nuomos kainos Vilniuje bei Taline šiemet gali šoktelėti. Kol kas biuro patalpų neužimtumas didžiausias Rygoje (30 proc.), o Vilniuje ir Taline yra panašus (atitinkamai 17,7 ir 19 proc.). Prekybinių patalpų rinka geriausioje padėtyje yra Taline. Estams išlaikius gana didelę perkamąją galią ir esant stabiliai mokesčių sistemai, Talinas pritraukia didžiausias investicijas tarp Baltijos šalių sostinių.