nauja statyba

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

2018-uosios metus būsto pirkėjai pasitiko skirtingomis nuotaikomis: namų pirkėjai mokėjo daugiau, o investavę į naujos statybos butus didmiesčiuose džiaugėsi sumažėjusiomis kainomis. Tradiciškai didžiausia būsto rinkos dalis – apie 57 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 3,3 proc., o lyginant su 2017 m. metiniu vidurkiu, buvo 4,7 proc. brangesni.

Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus rodiklius. Didžiausias bendrų visos šalies kainų prieaugis fiksuotas naujos statybos namų rinkoje. Nors metų pabaigoje, lyginant su liepą–rugpjūtį fiksuotomis kainomis, naujesnės statybos namai šiek tiek atpigo, praėjusiais metais Lietuvoje jie kainavo vidutiniškai 9 proc.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Netinkama ventiliacija, balkono sienomis varvantis lietaus vanduo, pro uždarus langus švilpiantis vėjas, telkšančios balos požeminiame garaže ir tai dar esą ne visos bėdos, su kuriomis susiduria klaipėdietis Mindaugas, vos prieš kelis mėnesius įsigijęs nuosavą būstą, naujos statybos name. Jį administruojanti bendrovė sako, jog tokių skundų sulaukė - pirmą kartą.  Vyras būstą įsigijo uostamiestyje, daugiaaukščiuose namuose šalia BIG prekybos centrų, Taikos prospekte.

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos sužinoti prieš tai, nei nuspręsite įsigyti ar išsinuomoti savo būsimą būstą. Įmonių grupės „Civinity“ Lietuvos regiono vadovas Nerijus Šarauskas pataria, į kokius 9 dalykus reikėtų atkreipti dėmesį norint išvengti papildomų nepatogumų ateityje. Pasak „Civinity“ atstovo, jei būstas, kuris jus domina, yra senos statybos name, svarbiausia įvertinti įvairių inžinerinių sistemų būklę.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.