nauja statyba

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

2018-uosios metus būsto pirkėjai pasitiko skirtingomis nuotaikomis: namų pirkėjai mokėjo daugiau, o investavę į naujos statybos butus didmiesčiuose džiaugėsi sumažėjusiomis kainomis. Tradiciškai didžiausia būsto rinkos dalis – apie 57 proc. nuo visos apyvartos – atiteko senos statybos butams įsigyti. Pastarieji, palyginus su praėjusių metų pabaiga, brango vidutiniškai 3,3 proc., o lyginant su 2017 m. metiniu vidurkiu, buvo 4,7 proc. brangesni.

Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus rodiklius. Didžiausias bendrų visos šalies kainų prieaugis fiksuotas naujos statybos namų rinkoje. Nors metų pabaigoje, lyginant su liepą–rugpjūtį fiksuotomis kainomis, naujesnės statybos namai šiek tiek atpigo, praėjusiais metais Lietuvoje jie kainavo vidutiniškai 9 proc.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Netinkama ventiliacija, balkono sienomis varvantis lietaus vanduo, pro uždarus langus švilpiantis vėjas, telkšančios balos požeminiame garaže ir tai dar esą ne visos bėdos, su kuriomis susiduria klaipėdietis Mindaugas, vos prieš kelis mėnesius įsigijęs nuosavą būstą, naujos statybos name. Jį administruojanti bendrovė sako, jog tokių skundų sulaukė - pirmą kartą.  Vyras būstą įsigijo uostamiestyje, daugiaaukščiuose namuose šalia BIG prekybos centrų, Taikos prospekte.

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos sužinoti prieš tai, nei nuspręsite įsigyti ar išsinuomoti savo būsimą būstą. Įmonių grupės „Civinity“ Lietuvos regiono vadovas Nerijus Šarauskas pataria, į kokius 9 dalykus reikėtų atkreipti dėmesį norint išvengti papildomų nepatogumų ateityje. Pasak „Civinity“ atstovo, jei būstas, kuris jus domina, yra senos statybos name, svarbiausia įvertinti įvairių inžinerinių sistemų būklę.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Būsto kainos ir toliau auga, tačiau iš skelbiamų duomenų pastebima, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos auga ne taip sparčiai, kaip pardavėjų įgeidžiai. Mat skelbimuose siūlomos vis didesnės kainos.  Parduodamų butų pasiūlos kainos didmiesčiuose nuo metų pradžios pasistiebė aukštyn. Didžiausias procentinis pokytis matomas Kaune – norintys parduoti butus šiame mieste vidutines kainas kilstelėjo apie 11 proc.

Ilgai ieškoti buto, jį nusipirkti, o tada apstatyti baldais – tik pirmieji iššūkiai, su kuriais tenka susidurti naujo būsto savininkams. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, didžiausi iššūkiai ir problemos naujakurių laukia vėliau. Dalį jų galima išspręsti, laikantis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojo priežiūros taisyklių, kurios pateikiamos buto pase, kitą dalį – naudojantis butui suteiktomis garantijomis. Deja, apie šias garantijas žino ne visi.

LRT.lt Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pristatys naujausius savo projektus. Parodos lankytojai turės galimybę vienoje vietoje susipažinti su moderniausiais bei ekonomiškiausiais butais, statomais ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose, rašoma pranešime spaudai.

Lyginant su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų būstų parduota 34 proc. daugiau, - skelbia nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“. Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius gyventojai įsigijo 420 naujos statybos būstų.

Statybų specialistai, nestatantys ir neprojektuojantys pasyvių namų, mano, kad rinkoje jų poreikio nėra. Tačiau apie direktyvą, nuo 2020 metų įpareigojančią statyti itin aukšto energetinio efektyvumo būstus, žino 4 iš 5 apklaustųjų, rodo „Vilmorus“ atlikta statybos specialistų apklausa. Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiandien Lietuvoje yra tik 8 A ir A+ energetinio efektyvumo klasės namai. Daugiau nei pusė sertifikuotų pastatų yra C klasės.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų spalio mėnesį smuktelėjo 0,2 proc. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais indekso reikšmė nesikeitė. Palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,1 proc.. Spalio mėnesį butų kainos Vilniuje ir Klaipėdoje sumažėjo 0,2 proc., Šiauliuose nukrito 0,5 proc.

Kiekvieną žiemą užšąla vandentiekio vamzdynai. Manote, tokios problemos aktualios sovietinių daugiabučių gyventojams? Klystate. Tai – naujos statybos daugiabučių namų naujakurių galvos skausmas. Skambiai išreklamuoti daugiabučiai tėra gerai užmaskuotas brokas gražioje pakuotėje. Štai į redakciją paskambinęs ir Vilniaus gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje, kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės.

Žemdirbių ilgai lauktas lietus atnešė ne tik palengvėjimą, bet ir sukėlė galvos skausmą prekybininkams bei naujų miestų daugiabučių gyventojams. Vandens čiurkšlės pliūptelėjo per dengtus stogus, pastatų sienų siūles, netikėtai atsiradusius įskilimus. Abejonių, žinoma, nėra – kaltas ne lietus, o pastatus stačiusios įmonės, kai kur klaidingai projektavusios, o kai kur taupiusios medžiagas ar darbus atlikusios atmestinai.

Beveik prieš metus į Kauno miesto savivaldybės užsakymu statytus namus atsikraustę gyventojai piktinasi įsigiję katę maiše. Statybos defektai nuolat bado akis, o kas dėl to kaltas - neaišku. Panemunėje, K.Veverskio gatvėje, pernai pavasarį baigti statyti trys daugiabučiai, skirti grąžintinuose namuose gyvenusiems nuomininkams.