nauja medžiaga

Stenfordo universiteto mokslininkai sukūrė visiškai naują medžiagą, galinčią atvėsinti paviršius tada, kai intensyviai šviečia saulė, ir taip pakeisti oro kondicionierių poreikį. Pagrindiniai principai, kuriais vadovavosi mokslininkai, buvo du – tokia medžiaga turėtų atspindėti kuo daugiau saulės spindulių ir jos struktūra taip pat turi efektyviai skleisti šilumą atgal į aplinką - spinduliuoti infraraudonuosius spindulius būtent toje bangų ilgių srityje, kurioje atmosfera yra beveik skaidri.

Turbūt niekam ne paslaptis, jog mobiliuose įrenginiuose vis dažniau naudojami sensoriniai ekranai: jie leidžia nebenaudoti fizinės klaviatūros ir taip padidinti ekrano plotą. Taip patogiau naršyti internete, skaityti dokumentus ar žiūrėti vaizdo medžiagą.

Kuomet 2010 metų fizikos Nobelio premija atiteko dviems mokslininkams, tyrinėjusiems grafeną, ši medžiaga susilaukė didžiulio susidomėjimo. Bendradarbiaudamas kartu su kolegomis iš Pietų Korėjos, Frederikas Volfas Fabrisas (Frederik Wolff-Fabris), besidarbuojantis Helmholco Drezdeno-Rosendorfo tyrimų centre (Vokietija), visai neseniai aptiko ir išnagrinėjo medžiagą, kuri savo fizikinėmis savybėmis primena grafeną.

Kas verčia magnetą būti magnetu, ir kaip mes galime valdyti magnetų elgesį? Šiuos klausimus daugelį metų tiria Bufalo (Buffalo) universiteto mokslininkas fizikas teoretikas Igoris Zutičius (Igor Zutic). Jis yra vienas iš tų mokslininkų, kurie tiki, kad magnetai pradės naują revoliuciją skaičiavimuose, jų pagrindu bus kuriami didelės talpos ir mažai energijos naudojantys atminties, duomenų saugojimo ir perdavimo įrenginiai.

Orbitinį teleskopą „James Webb Space Telescope“ kuriantiems inžinieriams daugelį projektavimo darbų atlikti tenka nuo nulio. Pavyzdžiui, jie jau sukūrė naujo tipo veidrodžius ir susilankstančią erdvėlaivio kapsulę. Tačiau tai – ne sunkiausi uždaviniai: ekstremalioms kosmoso sąlygoms įveikti specialistams teko išrasti visiškai naują kompozitinę medžiagą.