naudingosios iškasenos

Lietuvos geologijos tarnyba registruoja visus Lietuvos žemės gelmių išteklių telkinius, gręžinius ir atliekamus tyrimus. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad šalyje daugėja žemės gelmių objektų. Iš viso iki 2014 m. sausio Žemės gelmių registre įregistruoti 807 telkiniai. Iš jų 789 yra kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai, 18 – angliavandenilių (naftos) telkiniai.

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą.

Japonija skelbia Ramiojo vandenyno jūros dugne aptikusi didžiulį retų žemės elementų telkinį, kuris aukštųjų technologijų pramonę ištekliais galėtų aprūpinti daugiau kaip 200 metų. Po jūros dugnu netoli rytinės Japonijos salos slypi apie 6,8 mln. tonų vertintų mineralų, naudojamų elektromobilių, „iPod“ grotuvų ir lazerių gamybai, teigia Tokijo universiteto profesorius Yasuhiro Kato. Anot jo, netoli Minamitorišimos salos, esančios už maždaug 2 tūkst.

Masačiusetso technologijų institutas pranešė apie paslaptingą projektą, kurio kūrėjai tikisi sukurti naują gamtos išteklių eksplotavimo metodą. Bendrovė „Planetary Recources“ savo planus ruošiasi pristatyti balandžio 24 dieną. Trumpame pranešime skelbiama, kad naujo projekto dalyviai ketina radikaliai pakeisti požiūrį į kosmoso tyrimus bei išteklių gavybą ir papildyti pasaulio BVP trilijonais JAV dolerių, rašo theverge.

Britų naftos gavybos kompanija „Tullow Oil“ pranešė aptikusi naftingąjį klodą Kenijos šiaurės vakariniame Turkanos regione. Naftos šioje šalyje aptikta pirmą kartą. Per spaudos konferenciją Nairobyje Kenijos prezidentas Mwai'us Kibakis atvirai džiaugėsi „šia nuostabia naujiena šaliai“, praneša BBC. Ir vis dėlto valstybės vadovas perspėjo piliečius nedaryti skubių išvadų, nes, norint nustatyti, ar naftos klodas tinkamas eksploatuoti, prireiks papildomų žvalgybos ir gręžimo darbų.

Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio. Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“. 2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko mažinti ir gavybą.

Siūloma laipsniškai kasmet didinti mokesčio tarifą už naudingąsias iškasenas bei statybinį gruntą. Tokį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Audrius Endzinas. Jis tikisi, kad siūlomos pataisos užtikrins racionalų ir efektyvų ūkinės veiklos vykdymą, gamtos išteklių panaudojimą bei valstybės biudžeto pajamų surinkimą.

Lietuvoje vėl bus didinami mokesčiai už gamtos išteklius. Nuo kitų metų už durpes, žvyrą ir kitas iškasenas jie šoktelės 2-3 kartus. Verslininkai įspėja, kad dėl to brangs statybinės medžiagos, rašo „Lietuvos rytas“. Naudingosios iškasenos Lietuvoje apmokestintos tik simboliškai. Taip mano valdantieji, nusprendę priblokšti karjerų ir durpynų valdytojus. Aplinkos ministerija jau parengė Valstybinių gamtos išteklių įstatymo pataisas.

Prognozuojama, kad žmogus netrukus galės išgauti naudingųjų iškasenų Mėnulyje, įskaitant ir itin retos Žemėje medžiagos – helio-3, aptiktos Mėnulyje, gavybą. Mėnulyje aptikta gausių, milijardais tonų skaičiuojamų išteklių – pradedant vandeniu ir baigiant įvairiausiais metalais.