narystės es

Ketvirtadienį Europos Parlamente buvo vertinama Turkijos, Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos (BJR) Makedonijos pažanga siekiant narystės ES. Kroatijos pažanga įvertinta geriausiai, o Turkija raginama paspartinti reformas. Kritika Turkijos adresu Europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl to, kad „trečius metus iš eilės Turkijoje nenutrūkstamai lėtėja reformų procesas“, o visuomenės susipriešinimas nemažėja.

Prieš 2008 m. balandžio 2–4 d. Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kur iš esmės turėjo būti sprendžiamas Ukrainos ir Gruzijos būsimos narystės Aljanse klausimas, Lietuvoje nutiko neįprastas dalykas – internetinės žiniasklaidos puslapiuose bent trumpai buvo įsiplieskusi diskusija dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos.

- Gerbiamoji ministre, regis, apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP) nuo pat jos rengimo pradžios buvo kalbama ypatingai daug, tačiau iš žiniasklaidoje pasigirstančių nuomonių akivaizdu, jog ne visi žmonės išgirdo ir suvokė jiems skiriamą informaciją, tad iki šiol vis dar gajus tebėra tas tikrovės neatitinkantis stereotipas, jog ES paramą gausiantys tik stambūs ūkio subjektai.

„Šiandien Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas pritarė rezoliucijai dėl derybų mandato ES Tarybai derybose su Ukraina dėl naujo ES ir Ukrainos susitarimo, ir jame pirmą kartą kalbama apie būsimą Ukrainos narystę ES", - sakė Europos liaudies partijos - Europos demokratų politinės grupės Europos Parlamente pranešėja šiuo klausimu, Lietuvos atstovė dr. Laima Andrikienė.Europarlamentarė pažymėjo, kad jos frakcijoje kol kas nėra vieningo palaikymo Ukrainos aspiracijoms tapti ES nare.

Radikalėjimo tendencija Lietuvoje įgyja pagreitį ir, jei nebus imamasi ryžtingų veiksmų, galimas blogiausias scenarijus. Užsitęsusi politinė krizė neigiamai veikia ir Lietuvos užsienio politiką. Taip mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Algimantas Jankauskas. Pasak jo, viena Lietuvos visuomenės susipriešinimo priežasčių - tai, kad daugelis žmonių dar nejaučia teigiamų permainų.

Trečiadienį (01.07) buvęs Norvegijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Nobelio taikos premiją turėtų gauti Europos Sąjunga (ES), padėjusi po Šaltojo karo suvienyti žemyną, nors bloko galimybės gauti šį apdovanojimą euroskeptiškoje Norvegijoje gana kuklios.